PHARE projektas

Seni pastatai gali atgyti

Šių metų pradžioje savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus specialistai kartu su butų ūkio atstovais, Lietuvos ekspertais ir Berlyno Helersdorfo rajono kompetencijos centro partneriais surengė projekto “Nauji rūbai seniems pastatams” darbo grupės susitikimą.

Pagrindinis projekto tikslas – parengti galimybių studiją 1960-1970 metų pastatams Klaipėdoje atnaujinti, išanalizuoti techninius, finansinius ir teisinius aspektus. Projektą lėšomis rėmė PHARE fondas ir jas skyrė galimybių studijai rengti.

Projekto koordinatorė Jolita Kraniauskaitė sakė, kaip buvo numatyta, darbo grupė, baigusi analizę, rugsėjo mėnesį sukvietė namų bendrijų, valdų atstovus ir supažindino su rezultatais.

Galimybių studiją rengę Klaipėdos universiteto technikos mokslų daktarai K.Bagdonas, R.Didžiokas ir vilniškis advokatas konsultantas Z.Juknevičius pateikė skaičiavimus, rekomendacijas, nuo ko pradėti pertvarkymus.

Taigi galimybių studija baigta. Ką toliau daryti su senais namais? Į šį klausimą galima atsakyti tik žinant pastatų techninę būklę ir būtinas investicijas jai gerinti.

Estetika – ne paskutinėje vietoje

Po susitikimo savivaldybėje su projekto rengėjais namų bendrijų ir valdų vadovai sakė, kad parengta galimybių studija – geras dalykas, tik iš kur imti pinigų namams atnaujinti? Jie samprotavo: ką name reikia tvarkyti, žino ir patys, tad gal geriau būtų, jeigu PHARE skirtų pinigų konkretaus namo renovacijai.

Miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis sakė, kad be tam tikrų tyrimų, išvadų neįmanoma ką nors pradėti daryti. Name yra kompleksas problemų ir jos turi būti išanalizuotos, įvertintos ir nuspręsta, ką pirmiausia reikia daryti. Pavyzdžiui, ar stogą dengti, ar šilumos centrą tvarkyti, ar išorės sienas dažyti. Vyriausiasis dailininkas ypač akcentavo gyvenamosios vietos estetiką. Dabar – ne tie laikai, kad būstą matuotume tik kvadratiniais metrais, kad grįžtume į namus tik permiegoti. Šiandien labai svarbu gyvenamosios vietos estetiška aplinka, patogumai, galimybė pajusti gamtą šalia, gyvenamųjų kvartalų ypatybės ir kiti veiksniai, nes tvarka ir aplinka yra namo sudėtinė dalis. Tačiau šiandienos konstruktyvinėje sistemoje ką nors perplanuoti, perdaryti yra labai sudėtingas dalykas, nes kiekvienas namas yra unikalus atvejis. Suprantama, kad ir pertvarkymų kaina bus skirtinga.

Paklaustas, kokius miesto namus pirmiausia reikėtų atgaivinti, V.Petrulis mano, kad tuos, kurie labiausiai krenta į akis svečiams. Vadinasi, reikėtų pradėti nuo senamiesčio? Betgi galimybių studija skirta ne tos epochos statiniams. Pasak vyriausiojo dailininko, tokia studija tiesiog būtina senamiesčiui, tik estetikos prasme ji būtų žymiai sudėtingesnė.

O pradėti būtų galima nuo Taikos pr. pradžios, kur stovi namai “su tais baisiais balkonais, langais, nekalbant jau apie fasado estetiką ir funkcinius dalykus”. Studija rengta 1960-1970 metais statytiems namams atnaujinti, bet, dailininko nuomone, ji ateityje pravers ir vėlesnės statybos namų tvarkymui. Projektą patartina tęsti toliau ir palaipsniui, pagal galimybes, įgyvendinti visa tai, kas buvo analizuojama ir siūloma.

Kur gauti pinigų?

Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė sakė, kad prie savivaldybės yra sukurtas specialus daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondas, kuriame yra 266 tūkst. Lt.

Pagal nuostatus bendrijoms, kurios atnaujina savo namus, iš fondo gali būti suteikta negrąžinama paskola iki 30 proc. bendros projekto vertės, tačiau savivaldybė nori, kad darbai būtų atlikti per metus. Savivaldybė finansuoja darbus, kurie leidžia taupyti energetinius resursus. Pavyzdžiui, jeigu bendrija nori remontuoti stogą, tai neturi būti vien paprastas dangos atnaujinimo remontas, bet kad jis būtų ir apšiltintas. Šis darbas turi duoti efektą – taupyti šilumą. Savivaldybė finansuoja konkrečius darbus, atliktus per ūkinius metus.

Galimybių studijoje yra paminėti keli finansavimo modeliai. Geriausias yra Vyriausybės remiamas ilgalaikis kreditas, kuris eina per bendrijų konsultavimo centrą.

Nustatė renovavimo kaštų metodiką

Miesto Infrastruktūros ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smagūris pabrėžė, kad specialiojo fondo lėšų skiriama tik namų bendrijoms siekiant gyventojus suinteresuoti jas kurti ir patiems tvarkyti namą.

Iš šiems metams skirtų 266 tūkst. Lt, panaudota tik apie 150 tūkst. Lt.

Į klausimą, kodėl ne visos bendrijos, kurios norėjo gauti fondo paramą, ją gavo, skyriaus vedėjas atsakė, kad jos nesugebėjo pateikti normalias paraiškas. Pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas atneša paties surašytą defektinį aktą ir tai pateikia kaip paraišką. Tokiu popierėliu negalima remtis. Paraišką turi pateikti grupė namo gyventojų ir eksploatuotojo atstovas.

Į klausimą, kokia galimybių studijos nauda, A.Smagūris paaiškino, kad tai – renovavimo kaštų metodika, darbų įvertinimas, kiek jie galėtų kainuoti. Ja nemokamai galės pasinaudoti namų bendrijos, kurios nutars pertvarkyti namą. Gyventojai žinotų preliminarią darbų kainą, o reali išryškėtų per darbų vykdytojo konkursą. Neturint galimybių studijos, negalima bent apytikriai numanyti, kiek kainuotų darbai, o žengus pirmą žingsnį ir užsakius darbų sąmatą – už viską reikėtų mokėti. O to gyventojai labai nenori. Dabar sukurta daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo bei kreditavimo metodika ir projektų parengimo paramos sistema galima naudotis veltui.