Vis dėlto per metus dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Lietuvoje išaugo 8,7 proc. iki 150,3 tūkst. (pernai liepos 1 dieną – 138,3 tūkst.), o ES piliečių – 27 proc. iki 15,5 tūkst. (12,2 tūkst.).

Baltarusių per metus sumažėjo 2,7 proc. iki 49,1 tūkst., kirgizų – 5,3 proc. iki 5,4 tūkst., tuo metu ukrainiečių padaugėjo 8,4 proc. iki 49,1 proc., uzbekų – 32 proc. iki 9,9 tūkst., indų – 43,9 proc. iki 5,9 tūkst.

„Didesnį įdarbinimų augimą fiksuojame iš Pakistano – net 740 žmonių atvyko dirbti (89 proc. daugiau) ir Filipinų – 540 (244 proc.), ypač mūsų šalies didmiesčiuose“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasak jos, beveik du trečdaliai filipiniečių orientavosi į Klaipėdą ir jūrinę pramonę – dirbo statybininkais, suvirintojais, elektrikais, mėsininkais bei žuvų darinėtojais, o pakistaniečiai daugiausiai įsidarbino Vilniuje ir Šiauliuose sunkiasvorių transporto vairuotojais, virėjais, valytojais, betonuotojais.

Kaip ir ankstesniais metais, ne ES piliečių daugiausiai dirbo transporto ir saugojimo sektoriuje – 76,4 tūkst. (50,8 proc. visų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 27 tūkst. (17,9 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,2 tūkst. (10,8 proc.) ir apgyvendinimo ir maitinimo – 6,8 tūkst. (4,6 proc.).

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba žmonės iš 163 pasaulio šalių, iš jų 137 nepriklauso ES. Gausiausios trečiųjų šalių piliečių bendruomenės darbo rinkoje – ukrainiečiai (49 tūkst.), baltarusiai (47 tūkst.), uzbekai (9,9 tūkst.), tadžikai (6,6 tūkst.) ir indai (5,9 tūkst.).