Perpus mažiau
„Sausis visiems buvo katastrofa – labai nepalankūs orai. Senamiesčiuose esančiuose restoranuose apyvarta gali būti ir du kartus mažesnė nei prieš metus“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas Gediminas Balnis.
Bendrovės „Inovatyvūs restoranai“, atstovaujančios prekių ženklui „iLunch“, vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius sako, kad didelę įtaką mažesniam klientų srautui turėjo dėl nepalankių oro sąlygų pasipylusios kai kurių mokslo įstaigų ir darbdavių rekomendacijos mokytis ar dirbti nuotoliu. „Tai daro labai didelę įtaką maitinimo sektoriui, nes reikia suprasti, kad jis labai priklauso nuo žmonių judėjimo. Kuo jo mažiau tiek mieste, tiek darbuose, tuo daugiau žmonės būna namuose, mažiau vartoja ir dėl to tiesiogiai kenčia maitinimo sektorius“, – dėsto D. Vaitasius.
Restoranų grupę „Amber Food“ valdantis G. Balnis sako, kad sausį ir vasarį negelbėjo nė maisto užsisakymai į namus. „O kaip su dviračiu atvežti? – retoriškai klausia jis. – Tačiau aš esu net šiek tiek piktas. Mūsų didžiuosiuose miestuose kelius tvarkė gana pavyzdingai, bet meteorologijos tarnybos ragino likti namuose, neiti į miestą. Net nežinau, ar jie turi teisę nuteikinėti žmones vienam ar kitam veiksmui. Gal dalį žmonių išgąsdino, gal daliai tai tapo motyvu netgi neiti į darbą, nors nebūtinai jie iš tikrųjų negalėjo ateiti į darbą.“
„Amber Food“ valdo devynis restoranų prekių ženklus dvylikoje šalies miestų, todėl situaciją Lietuvoje G. Balnis stebėjo atidžiai. Pasak jo, trūko bendro pasiruošimo tokiai atšiauriai žiemai: „Įmonės darbuotojams parodžiau, kad automobiliuose yra specialus jų eksploatavimo žiemą režimas. Dalis net nebeatsimena, kaip vairuoti automobilį, kai toks šaltis.“
D. Vaitasius atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui ir smarkiai išaugusios elektros kainos turi didelės įtakos restoranų išlaikymo sąskaitoms. „Niekas to neakcentuoja, bet dabar tokia pati energetikos krizė, kokia buvo prieš dvejus metus vasarą, kai elektros kainos tarifus net kompensavo valstybė […]. Dabar kainos labai panašios kaip tada, tik keliais centais nesiekiame tos aukščiausios ribos, o restoranai labai intensyviai naudoja energijos resursus. Apie šildymo kainas nė nekalbu, nes kai kuriuose objektuose sąskaitos viršijo keletą tūkstančių eurų – tai sunkiai protu suvokiama“, – piktinasi jis.
„Dar nuo sausio 1 d. daugiau kaip 10 proc. pakilo minimali mėnesinė alga (MMA), – priduria D. Vaitasius. – Kas blogo galėjo įvykti, tas ir įvyko. Lankytojų srauto, t. y. pajamų, nėra, visi kaštai išaugo. Dar pridėkime, kad kartais padidėjo ir nekilnojamojo turto (NT) mokestis.“
G. Balnis neslepia nuostabos, kad tokiomis aplinkybėmis restoranus ištiko santykinai mažai bankrotų. Pasak jo, didesnio restorano šeimininkui sausio–vasario mėnesiais verslui gaivinti gali tekti paaukoti ir iki 20 tūkst. eurų asmeninių lėšų: „Galbūt vėliau ateis kiti statistiniai duomenys, kad teko imti momentinių kreditų ar iš šeimos skolintis, nes nedaug kas turėjo sukaupę rezervų tokiam šalčiui, niekas to nesitikėjo.“
Bankrotų bumas
Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad Lietuvos verslo aktyvumas 2025-aisiais didėjo, bankrotų skaičius mažėjo visuose sektoriuose – išskyrus apgyvendinimą ir maitinimą, kur jų skaičius išaugo net 44 proc.
55 restoranus turinčios „Amber Food“ grupės apyvarta pernai išaugo 15 proc. Pernai grupė uždirbo 0,9 mln. grynojo pelno, nors 2024 m. ji patyrė 0,5 mln. eurų nuostolį. „Amber Food“ augimas 2025 m. viršijo bendrą maitinimo sektoriaus augimą, kuris pernai siekė apie 5,9 proc.
Tačiau tai daugiau sėkmės istorija, neatspindinti bendros situacijos šalies restoranų versle. Kaip pasakoja G. Balnis, teko daug dirbti, išsigryninti prekių ženklus, o bendrą grupės padėtį gerokai į viršų kilstelėjo kai kurie atskiri objektai ir prekių ženklai. „Tačiau apskritai situacija prasta. Jeigu būtume augę tiek, kiek rinka, turbūt būtume dirbę nuostolingai“, – teigia LVRA viceprezidentas.
„Prie atlyginimų, kurie pas mus jau vakarietiški, reikia pridėti „Sodrą“, gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 21 proc. PVM. Tada pakeli kainas ir pas tave nebėra klientų, arba bandome per kiekius atsigriebti, bet tada irgi labai sunku pasiekti rezultatą“, – tęsia jis.
„Palyginti su kitų sektorių įmonėmis, mūsų pajamos pernai buvo 58 mln. eurų, bet net 1 mln. eurų grynojo pelno neuždirbome. Tokio dydžio įmonė, jeigu tai būtų vienas didesnių žaidėjų Italijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, turėtų tikrai didesnį pelną, – neabejoja G. Balnis. – Su 21 proc. PVM maitinimo sektorius visose šalyse gyvena labai sunkiai. Galime tik pasidžiaugti, kad mes ne patys blogiausi, – Estijoje PVM yra 24 proc., o tai iš viso katastrofa. Ten jau ir žymiausi restoranai užsidaro.“
Lietuva yra mažų mokesčių šalis, išskyrus maitinimo ir apgyvendinimo sektorių, sako G. Balnis. „Jei valstybė leistų dirbti, šis sektorius per kelerius metus padvigubėtų. Dabar reikia labai daug modeliuoti, kur galime pakelti kainas, kur negalime, koks maistas kokiuose restoranuose pasiteisina, tas idėjas perkeliame kitur. Tačiau, turint vieną ar kelis restoranus, išgyventi labai sunku“, – tikina LVRA viceprezidentas.
Kas blogo galėjo įvykti, tas ir įvyko. Lankytojų srauto, t. y. pajamų, nėra, visi kaštai išaugo – dar pridėkime, kad kartais padidėjo ir NT mokestis.
Grąžinti PVM lengvatą
Pasak D. Vaitasiaus, bankrotai yra panaikintos PVM lengvatos maitinimo sektoriui išdava: „Daug kartų Vyriausybėje, Seime visoms frakcijoms kartojome, kad, panaikinus PVM lengvatą, maitinimo sektorių ištiks didelė struktūrinė krizė, nes maitinimo sektorius Lietuvoje apmokestintas neproporcingai.“
„Su darbo jėgos apmokestinimu ir esamu standartiniu PVM tarifu atlikome skaičiavimus: nuo maitinimo srityje sugeneruojamo 1 euro verslas valstybei atiduoda arti 30 centų mokesčių pavidalu, kai paties verslo pelningumas svyruoja apie nulį. Nereikia aukštojo išsilavinimo, kad suprastume, kokie tai tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai padariniai visam maitinimo sektoriui. Dėl to dar išsilaiko didieji žaidėjai, bet mažieji užsidaro, nes nėra kito kelio, – niekas nedirbs nuostolingai, nėra logikos“, – sako jis.
„Šeimų restoranai traukiasi iš maitinimo verslo, kiek jų užsidaro tyliai… Manau, kad ta diena, kai bankrutuos vienas ar kitas didysis rinkos žaidėjas, išauš greičiau, nei manoma šiandien, ir tai taps garsiai nuskambėsiančia žinia“, – įsitikinęs D. Vaitasius.
Jo teigimu, vienintelė veiksminga priemonė šiandien būtų grąžinti lengvatinį PVM tarifą maitinimo sektoriui. Anot D. Vaitasiaus, tokia praktika taikoma daugumoje Europos šalių: „Visada žiūrime į Europą, bet dabar nusisukame ir sakome, kad maitinimo sektorius yra išskirtinis. Mes turime eiti tuo pačiu keliu, kuriuo Europa dėl maitinimo sektoriaus apmokestinimo jau seniai nuėjo. Šis sektorius negeneruoja didelės pridėtinės vertės, todėl turi būti lengvatinis PVM tarifas, nesvarbu, ar tai būtų 9 proc., ar 12 proc.“
Problemos dėl darbuotojų
Užimtumo tarnybos (UžT) skaičiavimais, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse fiksuojamas mažiausias darbuotojų poreikis per penkerius metus. D. Vaitasiaus nė kiek nestebina, kad mažėja naujų darbo skelbimų: „Nauji restoranai neatsidaro, o seni – užsidaro. Tikrai mažėja darbuotokų poreikis.“
G. Balnis pasakoja, kad jo restoranuose iš tiesų stengiamasi su kiek įmanoma mažiau darbuotojų išspausti kuo didesnę apyvartą, bet ir tai ne visada pasiteisina.
Tačiau, nors bendras darbuotojų poreikis mažėja, UžT skaičiuoja, kad apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje per metus 24,4 proc. padaugėjo darbuotojų būtent iš trečiųjų šalių. Pasak G. Balnio, jauni lietuviai išlepę, o ir demografinė padėtis yra tokia, kad jaunų žmonių kasmet mažėja.
„Kai kurie vadovai ir toliau pas mus dirba būdami pensinio amžiaus, tikrai patyrusių darbuotojų niekas lauk nevaro. Mūsų sektoriuje taisyklė, kad darbuotojas nuo 40 metų yra nepageidaujamas, tikrai negalioja. Sakyčiau, atvirkščiai, jis nuo tokio amžiaus laikomas subrendusiu, būtent tokių ir ieškome eiti vadovaujamąsias pareigas. Jaunesnių nei 40 metų restoranų vadovų pas mus labai retai pasitaiko“, – pasakoja G. Balnis.
„Tačiau, kalbant apie užsienio darbuotojus maitinimo sektoriuje, yra gilesnių klausimų. Jauni lietuviai turi ambicingesnių tikslų, nei dirbti restorane. Pas mus yra struktūrinių problemų: labai daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, bet jis dažnai nekokybiškas – kaip matėme, ir matematikos brandos egzamino rezultatus reikėjo patempti į viršų. Taip ir susiformuoja problema, kad dalis, įgijusių aukštąjį mokslą, jos galbūt neverta, bet vis tiek nenori darbo rinkoje užimti paprastesnių pozicijų. Paskui stebisi, kad ateina santechnikas ir gauna aukštesnį atlygį nei aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus“, – sako LVRA prezidentas.
Jis pastebi, kad spartus atlyginimų kilimas šalyje keičia ir pačius vartotojus – jie turtėja, darosi reiklesni: „Visoje Europoje viskas vyksta dinamiškai, bet Lietuvoje – ypač, nes pajamos labai smarkiai auga ir keičiasi įpročiai.“
„Tik yra klasika – lietuviška virtuvė, kuri nesikeičia. Populiarėja Azijos virtuvė, galbūt Meksikos virtuvė pas mus dar ne tokia populiari kiek Europoje. Tačiau kartais būna, kad koks nors nuomonės formuotojas pareklamuoja ką nors ir netikėtai šauna nauja mada. Reikia labai stebėti visas tendencijas“, – sako G. Balnis.
Niūriomis nuotaikomis šiuos metus pradėjęs sektorius tikisi atsigauti pavasarėjant. Kaip sako D. Vaitasius, vienintelis pozityvus dalykas šiuo metu yra tai, kad galbūt, pasikeitus oro temperatūrai, bus daugiau aktyvumo ir jis konvertuosis į didėjančias pajamas.
„Gali kažkiek atsistatyti žmonių srautai ir vartojimo lūkesčiai. Laukiame pavasario, nebeliks šildymo sąskaitų, sumažės elektros sąskaitos. Galbūt tai padės verslui kiek nors stabilizuotis, bet klausimas, kiek verslų sulauks kitos žiemos ir kokia ji bus“, – svarsto D. Vaitasius.
Kad ir kaip būtų diskutuojama, bet prie to prieisime ir į Lietuvą bus įvežama trečiųjų šalių piliečių. Kuo jaunesni žmonės, tuo jie labiau nenori dirbti valymo, tvarkymo darbų.
Sunku ir viešbučiams
Ne mažiau sunkumų patiria ir apgyvendinimo sektorius. Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidento, „Best Baltic“ viešbučių Kaune ir Druskininkuose savininko Zigmanto Dargevičiaus, tiek praėjusieji, tiek ir šie metai yra laikas, kai dalis viešbučių, kaip ir dalis restoranų, išmoka paskolas, kurias buvo priversti pasiimti per pandemiją.
„Tada sektorius buvo visiškai sustojęs, reikėjo imti paskolų, kad verslai išgyventų. Ne visi, bet daug kas dar grąžina paskolas ir tai yra papildomas krūvis, – sako Z. Dargevičius. – Prie šio krūvio prisideda ir didžiuliais tempais auganti darbo jėgos kaina. Tai sektorius, kuris reikalauja daug žmonių ir rankų darbo, jo nepakeisi dirbtiniu intelektu (DI) ar robotais. Net ir įrengus robotą vis tiek reikės žmogaus, kuris jį valdytų.“
KPPAR prezidentas prie rimtų problemų priskiria ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Pasak jo, labai trūksta virėjų. „Jeigu man dabar reikia virėjų ir šiuo metu jų negaunu, toks restoranas dirba ne visu krūviu arba sustoja veikęs. Virėjų trūkumas – didžiulis. Dirba žmonės, neturintys jokios virėjo kvalifikacijos, svarbu, kad ateina, ryžtasi dirbti, ir juos priima, moka didžiules algas. Mokančių gerai gaminti labai trūksta. Netgi kai kurie „Michelin“ žvaigždutes gavę restoranai balansuoja – dalis užsidaro, persitvarko. Matyt, ir žmonių poreikiai keičiasi. Lietuva nėra Pietų šalis, kur žmonėms įprasta eiti į restoranus vakarieniauti“, – sako Z. Dargevičius.
Kalbėdamas konkrečiai apie šalyje veikiančius viešbučius, jis akcentuoja, kad smarkiai sumažėjo užsienio turistų srautai į Lietuvą. Tam didelę įtaką daro geopolitinė situacija, karas Ukrainoje: „Stipriai jaučiamas pafrontės efektas. Jei paskaitytume spaudą, matytume, kad nieko daugiau nerašoma, tik apie ginkluotę, pasiruošimą karui. Tai kas čia važiuos iš Japonijos, Korėjos, Kinijos ar dar kur nors? Turistų grupių, kurių srautai anksčiau buvo didžiuliai, dabar praktiškai nėra.“
Z. Dargevičiaus teigimu, apgyvendinimo sektorių gelbsti lietuviai, kurie važiuoja į kituose miestuose vykstančius koncertus ar sporto varžybas ir apsistoja viešbučiuose. „Tik tai ir gelbsti, nes kitaip turbūt visi viešbučiai būtų užsidarę“, – atvirauja jis.
KPPAR prezidentas atkreipia dėmesį, kad restoranams iš dalies paprasčiau nei viešbučiams, kurie neretai yra atsakingi už ištisus pastatų kompleksus. „Restoranai dažniausiai veiklą vykdo nuomojamose patalpose ir, jeigu nevertina savo reputacijos, paprasčiausiai sukaupia skolų „Sodrai“, tiekėjams, dar nesumoka nuomos ir vietoj „Trijų berželių“ staiga kažkur atsiranda „Trys liepaitės“, nors žmonės dirba tie patys. Tai nemasinis reiškinys, bet pasitaiko. Tačiau tikrai yra restoranų, kurie labai vertina savo reputaciją“, – apie pasitaikančias spekuliacijas pasakoja jis.
Z. Dargevičius sako, kad sausis ir vasaris apgyvendinimo sektoriui buvo labai prastas: „Šitame versle sausis ir vasaris daugumai yra nuostolingi. Laukiame šiltojo laikotarpio, kai judėsime į pelno pusę.“
Vis dėlto kainų viešbučiai kelti negali, nes jas diktuoja rinka. „Visi gaudo tą patį klientą. Yra daug mažesnių išnuomojamų būstų, kurių savininkai moka mažesnius mokesčius, kurie nesutvarkyti, o rezultatas toks, kad kainų kelti viešbučiai negali. Tai lazda su dviem galais“, – sako Z. Dargevičius.
„Visi svajoja apie didesnes kainas, bet jei jas pakelsi, o kas nors jas laikys žemame lygyje, tavo viešbutis bus tuščias. Jeigu viešbutyje yra 100 svečių, o vietų – 1 tūkst., kainų labai nepakelsi, – teigia jis. – Kaštus amortizuojame pelno sąskaita ir esame ant balansavimo ribos, todėl, kol padėtis nesikeis, bankrotų nemažės.“
Z. Dargevičius akcentuoja, kad šalies politika yra nepalanki, nes neleidžia verslui įsivežti imigrantų; yra jų kvotos, kurios smarkiai spaudžia. „Lietuviai dirbti nebenori. Jeigu nebūtų užsieniečių, būtų visiškai blogai. Tačiau šis reiškinys yra visur Europoje: kambarinės, padavėjai – daugiausia iš trečiųjų šalių. Kad ir kaip būtų diskutuojama, bet prie to prieisime ir į Lietuvą bus įvežama trečiųjų šalių piliečių. Kuo jaunesni žmonės, tuo jie labiau nenori dirbti valymo, tvarkymo darbų, nes tai tikrai nelengvas darbas“, – tikina KPPAR prezidentas.
Jis pasigenda rėmimo programų, kurios palengvintų viešbučių renovacijas. „Anksčiau buvo įvairių programų, rėmimas, o dabar jokio rėmimo nėra ir viešbučiai turi remontuotis ir renovuotis iš savų lėšų, o tai irgi mažina pelną“, – sako Z. Dargevičius.
„Viešbutis reprezentuoja šalį ir, jei jis yra nušiuręs, tokį patį vaizdą svečias susidaro ir apie šalį. Jei nebus pagalbos, priartėsime prie to, kad ne visi galės atsinaujinti, kai kam tai baigsis bankrotu arba prastais atsiliepimais“, – prognozuoja jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)