„Apie tokį mokestį, kaip jis buvo konstruojamas, kokia buvo jo filosofija, pagrindo tam nebelieka. Jei politikai kalba, jie kalba apie kažką kita“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.

„Solidarumo mokestį valstybė įvedė – pradinis terminas buvo dviem metams ir buvo sakyta, kad jis nebus pratęstas. Dabar jis buvo pratęstas ir jei grįžtame prie šito klausimo, tai klausimas, kas yra apmokestinimo objektas? Ar tiesiog yra pajamos, ar neįprastos, netikėtos pajamos. Mano akimis, netikėtų pajamų iš principo nebelieka, todėl vargiai tai galima vadinti solidarumo įnašu“, – kalbėjo jis.

G. Šimkus pabrėžė, kad palūkanos jau yra sumažėjusios du kartus ir šiuo metu yra „kažkur ties neutralia palūkanų norma, todėl klausimas, į ką orientuojasi apmokestinimas.

„Ar į neįprastas pajamas, staigų išaugimą, ar į apskritai, kad bankų sistema uždirba didelį pelną. Čia keičiasi pats objektas ir tą reikia pripažinti“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog Vyriausybė neketina inicijuoti dar vieno solidarumo mokesčio kaip papildomų lėšų gynybai šaltinio pratęsimo. Pasak jo, šio mokesčio efektas yra iš esmės išnykęs, todėl bankai raginami daugiau finansuoti kelių ir gynybos fondus bei smulkų ir vidutinį verslą.

Bankų solidarumo įnašas už 2024 metus sieks apie 230 mln. eurų, o už 2023–2025 metus jo suma gali siekti apie 590 mln. eurų.

2023 metais įvestas laikinas solidarumo mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas. 

Seimas 2024 metų birželį solidarumo įnašo galiojimą pratęsė dar vieneriems metams. Jis nustos galioti nuo šių metų vidurio, bet paskutines įmokas į biudžetą bankai sumokės metų pabaigoje.  

Didesnis pelno mokestis bankų neišstums

Lietuvos centrinio banko (LB) vadovas mano, kad 1 procentiniu punktu padidinus pelno mokestį, bankai neturėtų trauktis, iškelti savo būstines iš Lietuvos ar kitaip keisti savo teisinę formą.

G. Šimkus pabrėžia, kad šalies bankų sektorius yra vienas pelningiausių Europoje. Be to, anot jo, būtina kurti sąlygas į šalį pritraukti naujų bankų, o tai, anot jo, lemia ne tik pelno mokesčio tarifas, bet ir daug kitų priežasčių.

Turbūt verta kalbėti apie tai, kad pelno mokestis mokamas nuo pelno. Tai jei yra pelnas, jis mokamas, jei nėra pelno, tai nebūtų mokamas. 

„Tai lemia ir verslo augimo galimybės. Čia aš pradėčiau kalbėti apie tai, kad Lietuvos verslo paskolų portfelis yra vienas mažiausių nuo BVP, įmonių taip pat. Mes turime pakankamai aukštas kredito maržas, mažą neveiksnių paskolų dalį“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo G. Šimkus.

„Potencialo augti šitai rinkai yra. Šioje rinkoje yra didelis likvidumas. Tai reiškia, kad remtis vidaus ištekliais irgi yra galimybių. Mes turime aukštą pelningumą – tai reiškia, uždirbti iš šitos veiklos irgi yra galimybių“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.   

G. Šimkaus teigimu, kalbant naujo rinkos dalyvio atėjimą, jo kaštai bankų sektoriuje yra labai dideli, ypač kai kalbama apie fizinį tinklą.

„Svarbu ne tik santykiniai rodikliai, pavyzdžiui, pelningumo rodiklis, bet ir absoliutūs dalykai – sumos, dėl kurių tu darai tam tikrus sprendimus. Jeigu vienam 10 mln. eurų gali atrodyti labai daug, tai kai kuriems, ypač dideliems rinkos dalyviams iš užsienio, tos sumos gali atrodyti pakankamai nereikšmingos“, – teigė LB vadovas.

G. Šimkus pabrėžė, kad šalies bankų sektorius yra vienas pelningiausių Europoje, todėl bankų pasitraukimo iš Lietuvos jis neprognozuoja.

„Apie bankų pasitraukimą nelabai kalbėčiau, labiau galvočiau apie tai, kaip pritraukti ir kurti sąlygas, kad ateitų nauji rinkos dalyviai ar įsigytų jau veikiančius rinkos dalyvius. (...) Labiau kalba yra apie tai, kad kai kurie bankai gali keisti veiklos teisinę formą, tai nereiškia banko pasitraukimo, tai reiškia, kad jis veikia šiek tiek kitais pagrindais“, – aiškino LB vadovas.

Šiuo metu dalis bankų Lietuvoje moka 5 punktais didesnį pelno mokestį negu kitos įmonės – 21 proc., taip pat laikinąjį solidarumo mokestį.

„Turbūt verta kalbėti apie tai, kad pelno mokestis mokamas nuo pelno. Tai jei yra pelnas, jis mokamas, jei nėra pelno, tai nebūtų mokamas. Čia turbūt atsakymas – tai valstybės pasirinkimas“, – antradienį sakė G. Šimkus. 

Vienam didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, premjeras Gintautas Paluckas neseniai teigė, kad ši „istorija nebaigta“.

Pasak G. Šimkaus, Vyriausybės planai didinti pelno mokestį dar 1 proc. punktu situacijos nepablogins.

„Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.

BNS rašė, kad Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 1,02 mlrd. eurų grynojo neaudituoto pelno – 3,2 proc. (31,4 mln. eurų) daugiau nei 2023 metais, kai jis siekė beveik 990 mln. eurų.