Skaičiai pribloškė rinką: štai, ką gyventojai sprendžia dėl pensijų kaupimo

Vilnietis Liutauras bandė į situaciją pažvelgti praktiškai.

„Pasiskaičiavau, ką gaunu iš dabartinio varianto su visais anuitetų pirkimais, atskaitymais. Kitu atveju, jei atsiimu, bet investuoju ir naudoju – per mėnesį gaunu 100 eurų sumą“, – aiškino vyras.

Išvada – likti sistemoje šiuo atveju gyventojui neapsimoka.

„Mano atveju, pagrindinė problema yra anuitetas, kurį esu priverstas pirkti nepalankiomis sąlygomis“, – komentavo vilnietis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokių skaičiuojančių ne vienas, tačiau pensijų fondai tik dabar nutraukė tylą. Pirmąkart paskelbė, kiek žmonių nori atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos. Vien sausį tokių prašymų – daugiau nei 300 tūkst.

„Rezultatas panašus, kokio buvo galima laukti, gal net geresnis. Parodė, kad žmonės niekur neskuba ir nori priimti pamatuotą sprendimą“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.

Vaidotas Rūkas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anksčiau Lietuvos bankas teigė, kad pirmieji skubės mažiau pasiturintys gyventojai. Tačiau kas tiksliai traukiasi, kol kas neaišku.

„Nėra aišku, kokie žmonės linkę labiau pasitraukti – tie, kurie aktyviai moka įmokas, ar tie, kurie seniai nemoka“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.

Vilnietis Liutauras dar nepateikė prašymo, nors jau apsisprendė.

„Galima žaisti – pasilikti keletą mėnesių ir dar šiek tiek sukaupti, o tuomet išsinešti visą sumą“, – tvirtino jis.

Net ir kartą pateikus prašymą, jį galima atsiimti bei keisti. Tačiau pensijų fondai įvertino ir tai, kiek praras, jei 300 tūkst. žmonių nepersigalvos.

„Žmonės pateikė prašymus atsiimti maždaug 2 mlrd. Reikia suprasti, jog ne visi pinigai pasieks jų sąskaitas, nes dalis keliaus į „Sodrą“ ir virs taškais“, – aiškino V. Rūkas.

Šiuo metu gyventojai antrosios pakopos pensijų fonduose turi sukaupę 11 mlrd. eurų. Anot ekonomisto, valdžia atvėrė langą išeiti iš privataus kaupimo, tačiau nesukūrė kitų lengvatų, kaip sutaupyti pensijai.

„Pirma – neturi subsidijos, kaip antroje pakopoje, antra – mokesčių lengvatų. Žmonės, kurie padeda indėlį banke – palūkanos apmokestinamos, jei investuoja į nekilnojamąjį turtą ir gauna nuomos pajamas – šios apmokestinamos“, – kalbėjo R. Lazutka.

Romas Lazutka / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Tiesa, su pinigais kartu ateina ir rizikos. Lėšos, kurios į žmonių sąskaitas ims plaukti pavasarį, gali tapti lengvu taikiniu nusikaltėliams.

Kol kas fiksuotas vienas atvejis, kai vyresnio amžiaus žmogus prarado keliolika tūkstančių eurų – pinigus buvo atsiėmęs iš pensijų fondo dėl ligos.

„Jie bando pereiti prie grynų pinigų ir išvilioti tokiais būdais. Paskutiniu metu stebime, jog kviečia pirkti auksą, o šį žmogus atiduoda sukčiams“, – neslėpė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.

Gyventojai prašymų teikia mažiau nei sausio pradžioje.

„Pikas buvo pasiektas pirmomis dienomis, o paskui kiekviena diena buvo vis nuosaikesnė“, – tikino V. Rūkas.

Lietuvos bankas prognozavo, kad per dvejus metus iš antros pakopos pasitrauks 40 proc. kaupiančiųjų.

Šiuo metu antroje pensijų pakopoje yra per 1,4 mln. dalyvių. Tiesa, tik pusė iš jų kaupia ir uždirba grąžą.