„Ta siūloma suma yra tikrai neadekvati, ta suma tikrai per didelė. Jeigu manome, kad turime kliūčių, kliuvinių su atsiskaitymais, gali būti (didinama – BNS) iki 7–8 tūkst. eurų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Jeigu kalbame apie (lėšų – BNS) poreikį gynybai, resursų, kuriais būtų galima pildyti biudžetą, radimą, tai gal šešėlinės ekonomikos mažinimas yra vienas iš tų šaltinių, kurie yra labai svarbūs“, – pridūrė S. Skvernelis.
Pasak jo, siūlymas tris kartus didinti šią sumą prieštarauja ir tarptautinei teisei.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiari mokėjimo priemonė. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas bankų tinklas.
Infliacija yra, žmonės nori laisvai atsiskaityti savo pinigais, valstybė neturi apriboti.
„Infliacija yra, žmonės nori laisvai atsiskaityti savo pinigais, valstybė neturi apriboti. Kai nori išsiimti pinigus iš banko, turi pildyti begalę dokumentų. Kiekvieną mėnesį po du–tris kartus fiksuojama, kad mūsų komerciniuose bankuose tai sistemos sugedo, tai atsiskaitymai sutriko“, – žurnalistams antradienį Seime teigė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, Skandinavijoje žmonės jau raginami kuo dažniau atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Konservatoriai antradienį pasiūlė šį klausimą išbraukti iš plenarinio posėdžio darbotvarkės, bet Seimas tam nepritarė.
„Nemuno aušros“ frakcija siūlo iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą nuo šių metų lapkričio 1-osios.
(be temos)
(be temos)