Lietuva ir kitos Baltijos šalys įžengė į sunkiausią ekonomikos ciklo dalį. Valstybių ekonomika šiuo metu smunka ypač sparčiai. Tačiau tai, "Nordea" analitikų nuomone, yra gera žinia.
Sunkiausi metai – šie
"Kuo greičiau pasieksime dugną, tuo greičiau šalies ekonomika stabilizuosis ir vėl pradės augti. Kalbant vaizdžiai, Baltijos regiono šalių ekonomika dabar ritasi tiesiai žemyn. Atrodo, kad viskas griūva, nei valdžia, nei verslas neturi pinigų, o bankai neskolina. Bet tai netruks ilgai – galbūt dar metus, dvejus, o tada pamatysime pagerėjimą", – vakar apžvelgdamas Lietuvos ir Baltijos šalių makroekonominę padėtį kalbėjo finansų grupės "Nordea" rinkų operacijų skyriaus "Nordea Markets" tyrimų skyriaus vadovas Rogeris Wessmanas.
Baltijos šalys esą pakliuvo į klasikinį kreditų krizės ratą – sumažėjęs pasitikėjimas sparčiai mažina skolinimo tempus, dėl to smunka vidaus paklausa, pinga nekilnojamasis turtas, tačiau mažėja atlyginimai ir auga nedarbas. Šie veiksniai dar labiau mažina partnerių pasitikėjimą šalimi ir vietos bankų pasitikėjimą gyventojais bei verslu, ir ratas vėl sukasi aplink. Tuo pačiu metu mažėja investicijos ir eksporto apimtis. Lietuvą kol kas gelbėja "Mažeikių nafta", tačiau visos trys Baltijos šalys pačios sumažino savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose sparčiau brangusia darbo jėga ir orientacija į augančią vidaus paklausą. Padėtis pasikeitė iš esmės, tačiau ūkiui persiorientuoti prireiks laiko.
Lietuva demonstruoja stiprybę
"Nordea Markets" atstovas pripažino, kad Lietuvai ir jos gyventojams dabar sunkiausias laikotarpis – mažėja ir dar mažės bendrasis vidaus produktas, atlyginimai, didės nedarbas, silpnės šalies stuburu laikomas verslas. Be to, sunkmetį esą prailginti gali ir Lietuvos valdžios pasirinktas kelias – šalies ekonomiką stabilizuoti patiems.
"Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, ar jums reikėtų skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Taip, tai yra paskutinė galimybė. Bet yra ir blogesnių dalykų, kurie gali nutikti šaliai. Jei, pavyzdžiui, Švedija paskelbtų, kad nori skolintis iš TVF, tai būtų klaida, nes valstybė nusiųstų signalą partneriams ir investuotojams, kad ją slegia rimtos bėdos. O Lietuvai ir taip jau sunku pasiskolinti ir veikti tarptautinėje rinkoje, taigi žinia apie paskolą iš TVF nieko nenustebintų ir nedaug kas pasikeistų. Kita vertus, pinigai iš TVF jokių bėdų neišspręstų, tik duotų laiko prisitaikyti. Jei labai skauda galvą, galima nusipirkti aspirino, bet tai problemos neišspręs, tik kuriam laikui numalšins skausmą. Tas pats ir su paskola iš TVF. Lietuva tiesiog demonstruoja stiprybę", – padėtį aiškino R.Wessmanas.
Taip pat esą nėra vieno atsakymo ir dėl pastaruoju metu itin dažnai keliamo lito devalvavimo klausimo. "Nordea Markets" analitiko nuomone, Lietuva pasirinko sunkesnį kelią, bet tai veikiausiai atsipirks ateityje, nes tarptautinės bendruomenės akyse atrodysime patikimiau nei kaimynai.
"Jei valiuta būtų nuvertinta, šalis taptų konkurencingesnė tarptautinėje rinkoje, o išaugęs eksportas išgelbėtų šalį nuo recesijos. Tačiau pasipiltų bankrotai, žmonės nesugebėtų grąžinti paskolų ir šalis atitoltų nuo euro zonos", – kalbėjo analitikas.
Jau mato gerus ženklus
R.Wessmano teigimu, istorija moko, kad ekonomikos nuopoliai paprastai būna sunkesni ir gilesni nei dabartinė krizė. Tačiau šis sunkmetis – pirmas tokio masto, finansų krizė paveikė visą pasaulį. Esą dėl to pasaulis ir atsigaus gerokai greičiau nei, pavyzdžiui, JAV po Didžiosios depresijos.
Tikimasi, kad pasaulio ekonomika atsigaus jau antroje šių metų pusėje, atsižvelgiant į precedento neturinčias didžiųjų valstybių pastangas, besikeičiančias vartotojų nuotaikas ir pačių verslininkų lūkesčius. Gerų ženklų atsiranda JAV ekonomikoje, o Kinija jau atsigauna, operatyviai perorientavusi gamybą vidaus rinkai.
"Dabar visas pasaulis, šalių centriniai bankai dirba išvien, siekdami sušvelninti krizės padarinius, turiu omenyje ne politiką, o tai, kas nepaiso sienų ir skirtumų – ekonomiką ir finansų sektorių. Vien JAV deda milžiniškas pajėgas ekonomikai gaivinti. Šalies valdžia spausdina dolerius ir toliau lenda į skolas, nors ir žino, kad ateityje dėl to turės nemažų problemų. Pozityvių ženklų galima pastebėti jau ir Azijoje. Pavyzdžiui, Kinijos ekonomika jau stabilizuojasi", – teigė ekonomistas.
Pozityvių pokyčių ženklai ekonomiškai stipriausiose pasaulio šalyse turėtų tapti gelbėjimosi ratu ir krizės bangų užlietoms Baltijos šalims.
"Svarbiausia, kad atsigautų ekonomiškai stipriausios šalys ir pagrindiniai Baltijos šalių eksporto partneriai, nes vidaus vartojimas atsitiesti nepadės", – sakė R.Wessmanas.
Tiesa, jis įspėjo, kad pagerėjimas užsienio rinkose iš karto neišspręs Baltijos šalių ūkio problemų. Joms teks pirmiausia išspręsti vidaus problemas. "Korekcija bus ilgas ir gana skausmingas procesas, nemanau, kad ekonomikos augimo galima tikėtis anksčiau nei 2011 m.", – prognozavo R.Wessmanas.
Naujausi komentarai