STARTUOLIŲ ROJUJE: NUO SVAIGIŲ STEREOTIPŲ IKI NAUJOS REALYBĖS

Laikai, kai vien stipria komanda ir verslo idėja galėjai papirkti investuotojus, jau praėjo, sako startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė. Nepaisant to, dirbti modernaus startuolio ekosistemoje – naujoji lietuviška svajonė. Tačiau pasaulinė statistika išlieka negailestinga: tik viena iš dešimties tokių įmonių išgyvena pirmuosius savo veikimo metus.

Ir be investicijų

Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia 869 startuoliai. „Unicorns Lithuania“ vienija 99 iš jų, tačiau kas mėnesį skaičiai įprastai auga.

Pasak I. Langaitės, startuolių, kaip įmonių, skaičiaus didėjimas – nelabai didelis. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį jų šalyje registruota 853, o šių metų antrąjį ketvirtį buvo skaičiuojama 859. I. Langaitės teigimu, svarbu suprasti, kad startuolis prasideda gerokai iki tol, kol tampa juridiniu vienetu, todėl dažnai toks verslo vienetas iki tam tikro momento oficialiuose šaltiniuose net nefigūruoja.

„Tai dažnai yra žmonių komanda, kuri galvoja apie verslą, programuoja, testuoja, atlieka rinkos analizę, kalbasi su žmonėmis ar renka komandos narius, dirba su mentoriais prie verslo idėjos. Todėl, kiek yra tokių komandų, labai sunku pasakyti, – pasakoja I. Langaitė. – Remiantis įvairiais šaltiniais, spėjame, kad Lietuvoje gali būti nuo 200 iki 400 tokių startuolių. Šiame etape komandos susikuria, bet neretai ir išsiskirsto.“

Remiantis klasikiniu startuolio apibrėžimu, tai parastai yra didelį augimo potencialą turinčios įmonės, kurių veiklos plėtrai finansuoti reikalingas išorinis investuotojas. Tačiau, vykstant naujiems ekonominiams judėjimams, keičiasi ir startuolių veikimo mechanizmai – šiandien sėkmingiems startuoliams nebūtinas išorinis investuotojas.

Pavyzdžiui, be išorės investicijų sėkmingai veikia e. komercijos rinkodaros automatizavimo platformą kurianti „Omnisend“, ši įmonė dažnai minima tarp potencialių artimiausios perspektyvos vienaragių – taip vadinami startuoliai, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Skaitmeninio saugumo sprendimus siūlantis „Nord Security“ praėjusių metų pirmoje pusėje, pritraukęs 100 mln. dolerių investiciją, tapo antruoju Lietuvos vienaragiu, tačiau iki šios finansinės injekcijos augo tik iš vidinių resursų. I. Langaitės teigimu, tai yra gana unikalus atvejis, nes nelabai įprasta, kad vienaragio statusą patvirtinanti investicija kartu sutampa ir su pirmąja išorine investicija į startuolį.

Tai, kad esi pelningas, nereiškia, kad pelnas trykšta fontanais. Augimą reikia iš kažko finansuoti.

„Yra ir daugiau startuolių, kurie iki šiol veikia be investicijų, pavyzdžiui, svetainių kūrimo priemones siūlantis „Hostinger“ ar sveikatos krypties „Kilo Health“. Yra nemažas ratas startuolių, kurie sėkmingai veikia nuo gana ankstyvos savo veiklos stadijos“, – sako ji.

Pasirinkimas – užsidirbti

Keitėsi ne tik geopolitinė situacija, bet ir jos paskatintas investuotojų elgesys. Investicijos į startuolius daug kur buvo sustabdytos, laukta, kol rinkose nusistovės situacija ir atsiras daugiau aiškumo dėl ateities perspektyvų. Dabar investuojama kur kas atsargiau.

„Iki tol buvo kitas kraštutinumas – centre buvo komanda ir idėjos; vertės, prie kurių buvo investuojama, tikrai buvo išpūstos. Dabar investuotojai atsigręžia į tuos, kurie jau yra pelningi arba gali parodyti, kad gali tapti pelningi artimiausiu laiku. Turi būti pakankamai duomenų, kad rinkai tikrai reikia tokio produkto. Investuotojų elgesys pasikeitė, nes investicijos ne taip lengvai pasiekiamos, jų sumažėjo, vertės, prie kurių investuojama, vis dar yra sumažėjusios. Startuoliai yra priversti arba strategiškai apsisprendžia artimiausius metus nepritraukti investicijų, dirbti iš pelno, jei jo turi, arba tapti pelningi artimiausiu metu“, – pasakoja I. Langaitė.

„Žinau ne vieną startuolį, kuris praėjusiais metais planavo pritraukti ne vieną investiciją, bet, pasikeitus aplinkybėms, nusprendė išgyventi, pasirinko būdą greičiau patys tapti pelningi, ir tokie tapo. Toks efektyvus veikimo būdas padeda aiškiai pasverti, kaip leisti savo paties pinigus, nes tai, kad esi pelningas, nereiškia, kad pelnas trykšta fontanais. Augimą reikia iš kažko finansuoti“, – tęsia ji.

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės, generalizuotai vertinant, iš savo pelno išaugęs startuolis yra gana efektyviai veikianti įmonė, o iš investicijų veikiančiai kompanijai paprastai dar prireikia kiek daugiau bendros veikimo higienos.

Investuotojai šiandien išskirtinai domisi dirbtinio intelekto (DI) kryptimi, tačiau formuojasi tendencija, kad unikalus produktas nėra sėkmės garantas. „Yra labai daug produktų, kurie yra panašūs, sprendžia tą pačią problemą, veikia toje pačioje rinkoje, bet esmė – veikimas: kaip įgyvendini, kaip vykdai tą verslą. Gana panašūs produktai gali sėkmingai gyvuoti ir uždirbti pinigus, tik klausimas, kaip rasi savo nišą“, – sako I. Langaitė.

Tarp žlugimo ir euforijos

Pasaulinė statistika rodo, kad tik vienas iš dešimties startuolių išgyvena pirmuosius savo veikimo metus – negailestinga realybė, tačiau, pavyzdžiui, JAV tokia praktika nieko nestebina ir negąsdina. „Ten populiarus terminas „Žluk greitai“ (angl. „Fail fast“), t. y. pradedi startuolį, tikrini verslo tinkamumą rinkai ir, jei matai, kad nebus eksponentinio augimo, nebestringi ties ta verslo idėja, uždarai šį puslapį ir eini prie kitos idėjos“, – pasakoja I. Langaitė.

JAV rinkoje nėra stigmos dėl žlugimo, nesėkmės. „Amerikoje į tai žiūrima net į kaip tam tikrą pranašumą, nes žmonės mokosi iš klaidų, nesėkmių. Tai, kad bandei, sprendei iššūkius, bet nepavyko išlaikyti verslo, tau suteikė daug patirties. Žinau ne vieną startuolį, kurie samdo žmones, jei žino, kad jie yra bandę kurti verslą, nebūtinai startuolį, – tai yra didžiulis pranašumas“, – pabrėžia „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Dirbti startuolio ekosistemoje – naujoji lietuviška svajonė, pagalvotų dažnas. Juk startuolių kolektyvai gyvena šiek tiek kitoje dimensijoje: išskirtinai daug laisvės, kai į darbą gali ateiti, kada nori, nes svarbiausia ne darbo valandos, o rezultatas; čia ne tik daug laisvės, bet ir kūrybos; vidutinis atlyginimas, kaip žinoma, siekia 3,7 tūkst. eurų; o ką kalbėti apie daugybę papildomų naudų, sporto klubus biuruose ir neįtikimas darbostogas, kai įmonės sąskaita sėkmingai derinamos atostogos ir darbas. Visa tai tik stereotipas?

I. Langaitė šypteli – stereotipai veltui neatsiranda. Tiesa ir tai, kad startuoliai laisviau žiūri į darbo organizavimo klausimus. „Žmonės džiaugiasi ir dalijasi darbostogų akimirkomis, bet reikia suprasti, kad tokios darbostogos yra didžiulės išlaidos įmonei ir tas didžiules šventes tikrai ne pradedantis ir tikrai ne kiekvienas startuolis gali sau leisti. Tačiau tai yra vienas saldžių momentų, kuris matomas, ir patys startuoliai nori užaugti iki tokio dydžio, kad galėtų sau leisti tokius dalykus“, – sako ji.

Požiūris: anot I. Langaitės, JAV rinkoje nėra stigmos dėl verslo žlugimo ir panašių nesėkmių. Į tai žiūrima net į kaip tam tikrą pranašumą, nes žmonės mokosi iš klaidų. „Unicorns Lithuania“ nuotr.

„Vis dėlto bet kada ateiti į darbą negali, tai yra verslas, kultūra, aiškūs tikslai, kuriuos turi pasiekti per mėnesį, ketvirtį ar metus. Sakyčiau, kad startuoliuose vidutiniškai darbas net intensyvesnis, nes tradiciškai, kad galėtum padaryti kartais net ir eksponentinį šuolį, tai neatsitinka savaime“, – pridurti skuba I. Langaitė.

Čia dirba geros komandos, o geri specialistai tikrai brangiai kainuoja, todėl nereikia stebėtis nei dideliais atlyginimais, nei kitais jiems siūlomais privalumais. Pavyzdžiui, sporto salė biuro patalpose nėra tik prabangos statuso detalė – galimybė sportuoti darbovietėje taupo darbuotojo laiką, kad po darbo ar prieš jį nereikėtų gaišti papildomų minučių ar valandų transporto spūstyse, norint nusigauti į kitoje miesto vietoje esantį sporto klubą. „Maistas, gėrimai, masažai irgi yra tarp pranašumų, bet viskas tik dėl to, kad žmonės galėtų maksimaliai efektyviai dirbti. Tai prisideda prie motyvacijos“, – teigia I. Langaitė. Tiesa, ji priduria, kad vis dėlto realybė yra tokia, jog už Vilniaus, Kauno ar kai kuriais retesniais atvejais ir Klaipėdos ribų tokių istorijų, veikiausiai, neišgirsime.

Pasiektos Berlyno kainos

Šiandien Lietuvos startuoliams trūksta apie 500 specialistų. Šios įmonės žmonių ieško savo ekosistemoje arba už jos ribų – vilioja darbuotojus iš kitų industrijų. Jos taip pat samdo specialistus ne Lietuvoje, kurie arba atvyksta čia, arba dirba nuotoliniu būdu. Ne vienas didysis startuolis turi biurus Europos miestuose, kuriuose buriamos komandos iš vietinių talentų.

„Lietuvoje programuotojo darbo vietos kaina praktiškai vienoda su Berlyno kaina. Verslo sprendimai yra labai pragmatiški: nerandi vietoje, ieškai kitur“, – pabrėžia I. Langaitė.

Ji atsigręžia ir į jauniausius ir greitai į Lietuvos darbo rinką įsiliesiančius abiturientus. „Unicorns Lithuania“ vadovė neslepia nuotabos, kad viena iš šių metų lietuvių kalbos brandos egzaminų temų kvietė jaunuolius svarstyti apie žemdirbišką kultūrą, tačiau nebuvo nė vienos temos, kuri būtų susieta su inovacijomis, technologijomis ar verslu. I. Langaitė sutinka, kad agroverslas niekur nedings, tai yra svarbi ekonomikos dalis, tačiau ji sudaro tik apie 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvoje programuotojo darbo vietos kaina praktiškai vienoda su Berlyno kaina. Verslo sprendimai yra labai pragmatiški: nerandi vietoje, ieškai kitur.

„Apie technologijas reikia galvoti dar prieš baigiamuosius egzaminus, ateityje išmanyti technologijas bus labai svarbu. Technologijų, ne tik programuoti, turi būti mokoma nuo pradinių klasių. Iki paauglystės prie to reikia labai stipriai padirbėti, nes iki tol formuojasi stereotipai, nuostatos. Jei technologijų mokymasis pradinėse klasėse yra silpnas arba jo iš viso nėra, tada ir susiklosto situacija, kad paauglystėje mergaitės atkrinta iš tiksliųjų mokslų, programavimo, kad mes socialiai pažeidžiamus vaikus išstumiame iš STEM dalykų“, – akcentuoja I. Langaitė.

Kada ketvirtas?

I. Langaitė primena, kad Lietuvoje šiandien egzistuoja trys vienaragiai: naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos ir mainų platforma „Vinted“, jau minėtas startuolis „Nord Security“ ir skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“.

Žiemą ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad Lietuva gali pasidžiaugti trečiuoju vienaragiu, daug kas stebėjosi, kad ši žinia viešumą pasiekė kiek pavėluotai. Trečiuoju šalies vienaragiu „Baltic Classifieds Group“ techniškai tapo dar 2021 m., po surengto viešo akcijų pardavimo Londono akcijų biržoje. „Įmonė netrukus po šio IPO (angl. Initial Public Offering, pirminio viešo akcijų siūlymo) pasiekė 1,2 mlrd. įvertį, tiesiog tuo metu jie, kaip patys sako, pasidžiaugė, atšventė su komanda ir didelės komunikacijos nedarė. Tas faktas buvo praleistas pro akis, – tikina I. Langaitė. – Dauguma žinojo apie jį, tik tai nebuvo taip vieša.“

Didžiules šventes tikrai ne pradedantis ir tikrai ne kiekvienas startuolis gali sau leisti. Tačiau tai vienas iš saldžių momentų, kuris matomas, ir patys startuoliai nori užaugti iki tokio dydžio, kad galėtų sau leisti tokius dalykus.

Kada turėsime kitą vienaragį – neaišku, nes potencialių kandidatų netrūksta. „Anksčiau būčiau sakiusi, kad tai atsitiks šiemet, dabar manau, kad tai labai maža tikimybė, ir taip yra dėl labai paprastos priežasties. Potencialūs kandidatai gana savarankiškai dirba be išorinių investicijų, o jei ir dirba su jomis, naujas investicijų ratas nėra skubus, jie tikrai gali toliau be streso dirbti. Kadangi vertės yra gana mažos, nepriklausantys nuo išorės investicijų tikrai neskuba nerti į naujus sandorius ir laukia, kol vertės bent kažkiek atsikurs“, – situaciją aiškina I. Langaitė.

„Sakyčiau, kad kandidatų, kurie penkerių metų laikotarpiu galės tapti vienaragiais, šiandien yra iki dešimties. Neatmeskime tikimybės, kad kažkas, kurie šiuo metu yra gana maži, iššaus – pagaus sėkmę ir eksponentiškai augs per artimiausius metus. Prognozuočiau, kad 2024 m. galėtume sulaukti bent vieno vienaragio, galėtų būti ir keli“, – svarsto. Langaitė.

Tarp pretendentų ji vardija įdomybių, humoristinių ir kūrybinių žinučių interneto platformą „Bored Panda“, „Kilo Healt“, kompiuterių programavimo ekspertus „Oxylabs“, „Hostinger“, „Omnisend“, pirmąją lietuvišką kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“, sparčiai augantį „PVcase“ startuolį.

Šią savaitę paskelbta, kad Vilniaus programinės įrangos saulės elektrinėms kūrimo įmonė „PVcase“ pritraukė apie 89 mln. eurų investiciją. Lėšos pritrauktos iš dabartinio investuotojo – JAV fondo „Elephant Partners IV“ ir kitų JAV fondų „Highland Europe“ ir „Energize Ventures“.

Išaugo 17 kartų

„Neseniai pasirodė ataskaita, kurioje sakoma, kad Lietuvos startuolių ekosistema yra antra sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europoje. Per pastaruosius penkerius metus ši ekosistema išaugo septyniolika kartų, nors vidutiniškai šiame regione ekosistemos auga 4,2 karto. Trajektorija kyla tik į viršų, natūralu, kad greta tokios burbuliuojančios ekosistemos tikrai bus ir daugiau vienaragių“, – įsitikinusi I. Langaitė.

Jos minimame reitinge Lietuvą lenkia tik Estija, bet, remiantis tam tikrais atskirais rodikliais, kai kur net ir pranokstame ją. „Pavyzdžiui, lyginant, kiek žmonių dirba startuolių ekosistemoje Estijoje ir Lietuvoje, pagal absoliučius skaičius mes jau turime daugiau darbuotojų. Tačiau, aišku, estų istorija ilgesnė, nes ji prasidėjo nuo „Skype“ sėkmės, prie to jie dirbo daugiau metų. Tačiau esame labai panašiame kelyje. Sustojimo ar mažėjimo ženklų bent kol kas nematyti“, – tikina „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Pasak I. Langaitės, reikia suprasti kontekstą, populiacijos santykį. „Mes jau viršijame vidurkį, nors ir nedaug. Atsiradus dar bent keliems vienaragiams, tikrai atsidursime tarp pirmaujančių šalių – tai tik laiko klausimas“, – neabejoja ji.

Šiandien Lietuvos startuolių ekosistema vertinama apie 9,5 mlrd. eurų. Pasaulio startuolių ekosistemas vertinančio „Startup Genome“ 2023 m. reitinge Lietuva šiemet dalijasi 41–50 vietas, o pernai buvo tarp 61–70 vietų. Praėjusį mėnesį ataskaita „The Global Startup Ecosystem Index Report 2023“ pripažino, kad Lietuva patenka tarp 20 geriausių valstybių, į kurias patariama persikelti startuoliams.

„Unicorns Lithuania“ skaičiuoja, kad per metus Lietuvoje startuolių darbuotojų skaičius padidėjo tris kartus, iki 17,3 tūkst. Asociacijos teigimu, startuoliai pernai į Lietuvos biudžetą sumokėjo beveik 300 mln. eurų mokesčių, o jų indėlis į Lietuvos BVP siekia 2,8 proc.

Parama kurtis regionuose

Startuolių kūrimuisi Vidurio ir Vakarų Lietuvoje skirta 8,5 mln. eurų paramos, praneša Inovacijų agentūra.

Agentūros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigia, kad didžioji dalis startuolių šiuo metu įsikūrę Vilniuje, todėl būtina skatinti jų kūrimąsi ir regionuose.

„Šiuo metui apie 70 proc. Lietuvos startuolių veikia Vilniuje, tačiau matome potencialo ir norime paskatinti inovatyvių verslų kūrimą ir kituose Lietuvos miestuose ir regionuose“, – pranešime teigia R. Rudokienė.

Anot jos, startuolio kūrimo pradžioje labai svarbu žinios, konsultacijos, mentorystė ir buvimas vienoje erdvėje su kitais inovatoriais. Todėl jų kūrimasis bus skatinamas rengiant hakatonus ir teikiant preakseleravimo ir inkubavimo paslaugas, kurias teiks mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai ir kitos įmonės.

Visos šios įmonės ir centrai galės prašyti nuo 200 tūkst. iki 850 tūkst. eurų ir finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Projektų įgyvendinimo planus galima teikti iki rugsėjo.