Nors aprimus statyboms kai kurie statybininkai liko be darbo, darbdaviai vis dar ieško specialistų užsienyje.
Pasibaigęs statybų bumas smogė ir šalies statybininkams – laikai, kai jie galėjo darbdaviams diktuoti sąlygas, baigėsi. Pastaruoju metu tiek įvairių dienraščių, tiek interneto svetainių skelbimų puslapiuose, tiek daugiabučių laiptinių skelbimų lentose daugėja žinučių, kai statybininkai patys siūlosi „kokybiškai, nebrangiai ir greitai“ atlikti įvairius darbus.
Ir nors šalies statybininkams darbo ima trūkti, verslininkai kasmet įdarbina vis daugiau užsieniečių. Lietuvos darbo biržos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį užsieniečiams šalyje buvo išduoti 2133 leidimai dirbti, iš kurių daugiau kaip pusė – dirbti statybose. Pernai per tokį patį laikotarpį užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, buvo išduota beveik perpus mažiau leidimų – 1098. Iš juos gavusių asmenų šiek tiek mažiau nei pusė buvo įdarbinti statybų sektoriuje.
Dabar Lietuvoje gyvena ir dirba apie 33 tūkst. užsienio piliečių. Daugiausia jų atvyko iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Turkijos ir Kinijos.
Pirmenybė lietuviams
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas neneigė, kad statybininkų paklausa gerokai sumažėjusi: „Šiuo metu išties statybų sektoriuje darbuotojų beveik nė vienai bendrovei netrūksta, todėl natūralu, kad statybininkų pasiūla yra didesnė. Tačiau teigti, kad lietuviai yra atstumiami ir vietoj jų įdarbinami darbuotojai iš užsienio, negalėčiau. Mes kaip tik siekiame įdarbinti kuo daugiau saviškių. Netgi visais įmanomais būdais bandome kvalifikuotus ir gerus statybininkus iš Airijos ir Anglijos parsivilioti atgal.“
Jis svarstė, kad šiuo metu neturi darbo ir tie darbuotojai, kurie dėl tam tikrų priežasčių buvo atleisti: mėgstantys išgerti, tingintys dirbti ar kitokių nusižengimų padarę asmenys.
„Pripažinkime, kai šalyje vyravo statybų karštinė, statybininku tapti galėjo kas tik norėjo, tad kai kurie jų tikrai buvo įdarbinti be reikiamų įgūdžių. Tokie žmonės greičiausiai šiuo metu ir nebeturi darbo“, – patikino A.Šeštakauskas.
Neturi reikiamos kvalifikacijos
Vis dėlto Statybininkų asociacijos prezidentas pripažino, kad nemažai šalyje įdarbinama statybininkų ir iš svetur, tačiau ne todėl, kad lietuviai būtų niekam tikę darbininkai. „Daugiausia trūksta tam tikros srities kvalifikuotų specialistų, kurių mūsų šalyje iš viso nėra arba yra per mažai, todėl įdarbinami svetimšaliai“, – teigė A.Šeštakauskas.
Daugiausia tokių darbuotojų trūksta pajūryje, kur nuolat reikalingi kvalifikuoti jūrinių profesijų specialistai: laivų korpusų rinkėjai, suvirintojai, taip pat dažytojai. Apie 300 užsieniečių Klaipėdoje dirba laivų remonto ir statybų įmonėje Vakarų laivų gamykloje. „Turime daug užsakymų, maždaug ketveriems metams, todėl savos darbo jėgos mums nebepakanka. Nors stengiamės įdarbinti kuo daugiau lietuvių, tai neįmanoma, tad jau apie 20 metų mums dirba ir užsieniečiai“, – pasakojo bendrovės personalo direktorius Tomas Vainorius. Anot jo, daug kvalifikuotų Lietuvos statybininkų nuviliojo Skandinavijos šalys, siūlančios gerokai didesnius atlyginimus.
Kinai darbštūs, bet nepajėgūs
Neįprasčiausia ir keisčiausia lietuvio akiai matyti statybose dirbančius kinus. Nemažai jų įdarbinusios Kauno bendrovės „Mitnija“ generalinio direktoriaus Raimundo Mickūno teigimu, atsivežti statybininkų iš Kinijos buvo nuspręsta tuomet, kai Lietuvoje rasti darbuotojų buvo nebeįmanoma.
Kinai specialistai pasirinkti buvo ir dėl to, kad jie ne tik darbštūs, bet ir santūrūs, todėl dirbti su jais gana lengva. „Kinų kultūra visiškai kitokia nei europiečių. Jie labai paklusnūs: jeigu buvo pasakyta darbą pradėti 14 val., žiūrėk, prieš dvi jie jau bus vietoje. Jeigu liepta būti su šalmu, kinas jokiu būdu jo nedrįs nusiimti“, – teigė R.Mickūnas.
Tačiau kad ir kokie darbštūs kinai būtų, jie pajėgūs dirbti ne visose srityse. „Ten, kur reikia daug kruopštumo, mieliau įdarbintume kinus, o kur daugiau jėgos – lietuvius. Kinai neturi sveikatos, jie nepajėgus sunkiai dirbti. Pavyzdžiui, viena mūsų brigada, dirbusi teniso aikštynų statybose Vilniuje, greitai iš ten buvo išvaryta, nes jiems nepakako jėgų dirbti su didelėmis metalo konstrukcijomis“, – patikino R.Mickūnas.
Uždirba tiek pat
Kalbinti specialistai neigė kalbas, kad šalyje įdarbinama vis daugiau užsieniečių dėl to, kad šiems už darbą esą reikia mokėti kur kas mažiau nei lietuviams.
„Taip tikrai nėra, mes neturime teisės diskriminuoti darbuotojus pagal tautybę ir lietuviams mokėti daugiau nei užsieniečiams. Visi uždirba vienodai. Mes net ir negalėtume mokėti kinams mažiau nei lietuviams, nes šie dirbti labai stengiasi, o per tą patį laikotarpį padaro išties daugiau nei mūsų tautiečiai“, – tikino R.Mickūnas.
Naujausi komentarai