Sausis
1 d. Minimali mėnesio alga padidėjo 12 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių), vidutinė senatvės pensija – apie 12 proc. (73 eurais) iki 673 eurų. Pelno mokestis padidėjo 1 procentiniu punktu iki 16 proc. Visuomeninis elektros tarifas išaugo maždaug 4 proc., gamtinės dujos didesniems buitiniams vartotojams pabrango 17-18 proc., o mažiausiems – atpigo beveik 6 proc. Padidėjo akcizai alkoholiui, cigaretėms, degalams.
2 d. Finansinių technologijų įmonė „Paysera“ iš licencijos netekusios ir teisėsaugos tiriamos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ už neskelbiamą sumą įsigijo 147 savitarnos mokėjimo terminalus „Foxbox“.
6 d. Finansinių sunkumų patiriančiai vienai didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojai „Auga Group“ teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą.
9 d. Paskelbta, kad Suomijos socialinės ir sveikatos priežiūros įstaiga „Mehilainen“ už neskelbiamą sumą perka privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomą medicinos įstaigų tinklą „InMedica grupė“. Pasak šaltinių ,„InMedica grupė“ galėjo būti įvertinta keliais šimtais milijonų eurų.
16 d. Baltijos šalims ruošiantis vasarį galutinai atsijungti nuo rusiškos energetikos sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais, Alytaus rajone įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių. Pirmasis toks įrenginys Telšių rajone buvo įjungtas pernai spalį.
17 d. Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė, kad siekiant greičiau išvystyti kariuomenės diviziją nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. BVP.
21 d. Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvoje gaminamos aukštųjų technologijų įrangos tiekimo į Rusiją. Įtariama, kad Rusijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, organizavo šios įrangos tiekimą Rusijos gynybos ir saugumo pramonės tyrimų bei mokslo įstaigoms ir institutams, kitiems susijusiems subjektams.
28 d. Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas paskelbė pasitraukiantis iš pareigų.
31 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) laikinai sustabdė pernai lapkritį paskelbtą milijardinės vertės antrąjį 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą.
Vasaris
3 d. Pranešta, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, 2024 metų gruodį tarptautiniam arbitražui pateikusi ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja atlyginti 12 mlrd. JAV dolerių (apie 11,82 mlrd. eurų) nuostolių dėl 2022 metais sustabdyto trąšų tranzito.
4 d. Vilniaus oro uoste atidarytas naujas maždaug 50 mln. eurų vertės keleivių išvykimo terminalas, laikomas vienu pažangiausių pasaulyje.
7 d. Konkurencijos taryba paskelbė, jog be jos leidimo portalą „Lrytas“ įsigijusi Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, valdanti ir „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse, Lietuvoje turės atkurti ankstesnę padėtį arba parduoti vieną iš portalų.
6 d. Vienas smulkiųjų „Achemos grupės“ akcininkų, buvęs grupės prezidentas Arūnas Laurinaitis pranešė siekiantis įsigyti kontrolinį grupės akcijų paketą.
7 d. Iš posto atleistas valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas.
8 d. Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir pradėjo dirbti izoliuotu režimu.
9 d. Lietuva, Latvija ir Estija po daugiau nei parą trukusio darbo salos režimu sinchronizavo elektros tinklus su Vakarų Europa. Šalies vadovas Gitanas Nausėda tai pavadino istoriniu momentu, žyminčiu ilgo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelio į energetinę nepriklausomybę pabaigą.
17 d. „Invalda INVL” grupė paskelbė sėkmingai užbaigusi pirmąjį antrosios kartos privataus kapitalo fondo „INVL Private Equity Fund II“ platinimo etapą, per kurį pritraukė 305 mln. eurų.
20 d. Po maždaug 14 metų metų trukusių teisėsaugos tyrimų ir bylų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai kaltais pripažino „Naftos grupės“ savininkus ir vadovus brolius Urbučius ir dar keturis kaltinamuosius baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės grupės turto pasisavinimo ir legalizavimo, tačiau atidėjo jiems skirtų bausmių įsigaliojimą.
Kovas
5 d. Pranešta, kad Švedijos mažmeninės prekybos grupė „ICA Gruppen“ parduoda Baltijos šalyse veikiantį prekybos tinklą „Rimi“ didžiausiai Danijos mažmeninės prekybos įmonei „Salling Group“.
5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino „čekiukų“ byloje nuteistą buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių.
6 d. Ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras pranešė, kad buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis iš fondo įmonių, įtariama, pasisavino apie 42 mln. eurų.
6 d. Lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ dėl buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Š. Stepukonio lošimų Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė beveik 8,4 mln. eurų baudą.
6 d. „Mehilainen“ užbaigė neskelbiamos vertės „InMedica grupės“ įsigijimo sandorį.
7 d. Teismas atmetė licencijos netekusios ir teisėsaugos tiriamos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės skundą dėl Vyriausybės sprendimo pripažinti verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
13 d. Pranešta, kad viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“, kurios pagrindinė įmonė Vilkyškių pieninė įsigijo „Marijampolės pieno konservų“ (MPK) ir jos valdomos Lukšių pieninės skolas pagrindiniam kreditoriui Šiaulių bankui, sieks įsigyti 100 proc. MPK akcijų.
17 d. Tuometinis premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad neturint pakankamai eksporto rinkų Lietuvai užtektų ir vieno vėjo parko Baltijos jūroje, o dėl vėluosiančio pirmojo projekto atsakomybę turės prisiimti jį kartu su partneriais vystanti valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“.
17 d. Generalinė prokuratūra teismui perdavė bylą dėl „Ikea“ parduotuvėje Vilniuje sukelto gaisro, kaltinimai pateikti pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – teroro akto vykdymas, mokymasis teroristiniais tikslais ir neteisėtas disponavimas sprogmenimis.
18 d. Vilnius paskelbė itin didelės apimties viešojo transporto paslaugų konkursą – savivaldybė ketina įsigyti paslaugas iš privačių vežėjų, kurie sostinės tinklą papildytų 327 naujais autobusais, o visas parkas išaugtų iki 824 autobusų ir troleibusų.
19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
19 d. Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie 1,8 mlrd. eurų (su PVM) Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu konkursą.
20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonių „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir Lenkijos įmonės „EN Efficiency PL“ ieškinys Airijos finansų maklerio įmonei „Interactive Brokers Ireland“ (buvusi Vengrijos „Interactive Brokers Central Europe“) dėl 5 mln. eurų žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas Lietuvoje.
26 d. Vyriausybė įsipareigojo skirti ne daugiau kaip 54 mln. eurų vertės paramos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“, kuri įgyvendina 1 mlrd. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą.
27 d. Paskelbta, kad vienos didžiausių Europoje surimi ir žuvies produktų perdirbimo bendrovės „Vičiūnų grupė“ įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ Plungėje pradeda naujo 100 mln. eurų vertės lašišos perdirbimo komplekso statybą.
Balandis
8 d. Pranešta, kad JAV finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo bendrovė „Robinhood“ ateina į Lietuvą – Lietuvos bankas įmonei „Robinhood Europe“ suteikė finansų maklerio įmonės licenciją.
8 d. Lietuvos bankas Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupės „Revolut“ bankui Lietuvoje „Revolut Bank“ skyrė 3,5 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus.
22 d. Lietuvos bankas, pernai uždirbęs 143,7 mln. eurų audituoto grynojo pelno, į valstybės biudžetą sumokėjo 130 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau.
25 d. Oslo arbitražas paskelbė, kad Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama buvusi elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ Norvegijos energijos tiekėjai „Axpo Nordic“ turi sumokėti daugiau nei 12 mln. eurų.
26 d. Premjeras Gintautas Paluckas laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
Gegužė
5 d. Europos Komisija leido Danijos bendrovei „Salling Group“ iš Švedijos mažmeninės prekybos bendrovės „ICA Gruppen“ už 1,3 mlrd. eurų įsigyti Baltijos šalyse veikiančio prekybos tinklo valdytoją bendrovę „Rimi Baltic“.
5 d. Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi penkerių metų kadencijai paskirtas Kastytis Valantinas.
6 d. Lietuva ir Šiaurės investicijų bankas Vilniuje pasirašė 400 mln. eurų 20 metų trukmės paskolos, skirtos krašto apsaugos investicijoms, sutartį.
8 d. Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė pranešė perkanti „Marijampolės pieno konservus“.
21 d. Šveicarijos energetikos kompanija „MET Group“ pranešė nutraukianti vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Achemos grupės“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimo procesą.
22 d. Europos Komisija pranešė pritarusi daugiafunkcinio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos Vilniuje koncesijos sutarties pakeitimams – pagal ją numatyta suteikti valstybės pagalbą projektui.
22 d. „Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ laikinai – keliems mėnesiams – sustabdė pagrindinio produkto – amoniako gamybą.
Birželis
2 d. Viena didžiausių agroverslo bendrovių Baltijos šalyse „Linas Agro“ užbaigė 25,5 mln. eurų vertės Latvijos grūdų eksportuotojos „Elagro Trade“ įsigijimo sandorį.
2 d. Danijos „Salling Group“ iš Švedijos mažmeninės prekybos grupės „ICA Gruppen“ už 1,3 mlrd. eurų įsigijo prekybos tinklo valdytoją „Rimi Baltic“.
3 d. „Ignitis gamyba“ pradėjo 150 mln. eurų vertės Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 5-ojo agregato statybą.
13 d. „Luminor“ išplatino ketverių metų trukmės 300 mln. eurų pirmenybinių privilegijuotųjų obligacijų emisiją.
16 d. Valstybės valdomai mažo kalibro amunicijos gamintojai Giraitės ginkluotės gamyklai pradėjo vadovauti Mindaugas Kurauskas.
17 d. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistais prekiaujančioms bendrovėms Konkurencijos taryba 2022 metų gruodį nepagrįstai skyrė beveik 73 mln. eurų baudų.
17 d. Parlamentas priėmė įstatymų pataisas, kurios numato nuo 2026 metų apmokestinti beveik visas ne gyvybės draudimo sutartis 10 proc. tarifu, padidinti pelno mokesčio tarifą iki 17 proc., įvedė vadinamąjį cukraus mokestį bei panaikino kai kurias PVM lengvatas.
20 d. Europos investicijų bankas Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio statybai numatė paskolinti 540 mln. eurų.
24 d. Vidutinio kalibro šaudmenis Giraitės ginkluotės gamykloje amerikiečių gynybos pramonės milžinė „Northrop Grumman“ sutarė gaminti drauge su Norvegijos amunicijos gamintoja NAMMO.
26 d. Seimas priėmė mokesčių pakeitimus – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kurios nuo 2026 metų įteisina tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, o nuo 2027-ųjų – papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms.
26 d. Seimas patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, per numatytą dvejų metų langą atsiimti visas, o vieną kartą – 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą.
30 d. JAV finansinių technologijų ir turto valdymo milžinė „Robinhood“ Lietuvoje įsteigė pirmąjį Europoje kriptovaliutų prekybos centrą.
Liepa
2 d. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ ir investicijų bendrovė „BaltCap“ užbaigė Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos projekto perėmimo sandorį.
4 d. Lietuvoje prekės ženklą bilietai.lt valdanti tarptautinė bilietų platinimo grupė PLG (buvusi „Piletilevi Group“) perėmė Rumunijos bilietų platinimo bendroves, valdančias ženklus bilete.ro, entertix.ro ir myticket.ro.
14 d. Lietuvos privataus kapitalo fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ už daugiau 150 mln. eurų įsigijo Rumunijos popieriaus gamintoją „Pehart Group“.
17 d. Lietuva ir Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“ sudarė taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.
24 d. „Grigeo Group“ pranešė investuosianti daugiau nei 106 mln. eurų į higieninio popieriaus gamybos pajėgumų plėtrą Lietuvoje ir Lenkijoje.
31 d. Gintautas Paluckas atsistatydino iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų.
Rugpjūtis
4 d. Traukiantis G. Paluckui atsistatydino ir visas Ministrų kabinetas.
5 d. LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“, įgyvendinanti europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje, pasirašė tris 235 mln. eurų vertės rangos sutartis su „Leonhard Weiss, bendrovėmis HISK, „Fegda“ ir „Tilsta“.
6 d. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į premjerus pasiūlė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės kandidatūrą.
7 d. Po beveik ketverių metų baigti ginčai teismuose dėl sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemos, vadinamojo e. tollingo projekto.
8 d. Valstybinių kelių valdytojos bendrovės „Via Lietuva“ generaliniu direktoriumi paskirtas Martynas Gedaminskas.
13 d. Dėl smarkių vasaros liūčių visoje šalyje paskelbta ekstremali situacija.
18 d. „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdoma grikių kruopų, dribsnių, ryžių ir kitų kruopų gamintoja „Galinta“ iš Vlado Numavičiaus kontroliuojamos Lietuvos bendrovės „Gemini grupė“ perka vieną didžiausių Lenkijos druskos, ryžių ir kitų kruopų gamintoją bei platintoją „Cenos“.
22 d. „Achema“ atnaujino nuo gegužės sustabdytą pagrindinio produkto – amoniako gamybą.
25 d. Socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ frakcijos pasirašė naują susitarimą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Pasikeitus Lietuvos valdančiajai koalicijai, Seimo pirmininku tapo socialdemokratas Juozas Olekas.
26 d. Prezidentas Gitanas Nausėda premjere paskyrė I. Ruginienę.
Rugsėjis
10 d. Vilniuje, Baltojoje Vokėje, degalinių tinklo „Jozita“ teritorijoje esančioje suskystintų dujų pilstymo stotyje užsidegė aštuoni vagonai su dujomis, buvo girdėti sprogimai.
12 d. Vilniaus valdžia ir Didžiosios Britanijos architektų kompanija „Zaha Hadid Architects“ pasirašė 4 mln. eurų vertės sutartį dėl Vilniaus geležinkelio stoties prieigų, viešosios erdvės ir viešojo transporto terminalo projektavimo.
15 d. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė susitarimą su Ispanijos įmonių konsorciumu „Cobelec Rail Baltica“ dėl 1,77 mlrd. eurų (vien Lietuvoje – 818 mln. eurų) vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ elektrifikavimo.
16 d. Lietuvos apeliacinis teismas pašalino Prancūzijos energetikos kompaniją „Veolia“ iš bylos su Energetikos ministerija dėl žalos jai nuomojantis kai kurių savivaldybių šilumos ūkį. Rugsėjo 18 dieną „Veolia“ pervedė Lietuvai sutartą 35 mln. eurų kompensaciją.
18 d. Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje oficialiai atidarė 320 mln. eurų vertės keturias elektronikos gamyklas.
18 d. „Litgrid“ atjungė ir išardė 12 elektros linijų, jungusių Lietuvą su Kaliningrado sritimi.
18 d. Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pranešė atidarysiantis atstovybę Lietuvoje.
23 d. Lietuvoje padalinį Baltijos ir Šiaurės Europos šalims atidarė tarptautinė finansinių technologijų (fintech) bendrovė „Payabl“.
25 d. Seime prisiekė dvidešimtasis Ministrų kabinetas ir premjerė socialdemokratė I. Ruginienė.
Spalis
7 d. Nesulaukus dviejų dalyvių paraiškų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė neįvykusiu daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą.
9 d. Siekiant sumažinti sukčiavimo ir įmonių bei gyventojų apgaulės atvejų, įsigaliojo prievolė bankams, kredito unijoms, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms tikrinti, ar pinigai pervedami tikriems sąskaitų savininkams.
10 d. Paskelbta, kad Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymo centrui „LitAI“.
10 d. „Ignitis grupė” iš pasaulinės vėjo parkų plėtotojos „Ocean Winds“ už nominalią 0,5 tūkst. eurų kainą įsigijo 49 proc. pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje „Curonian Nord” vystančios įmonės „Offshore wind farm 1” akcijų bei perėmė visą 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės projekto kontrolę.
13 d. Į Lietuvą atvyko pirmasis elektrinis keleivinis traukinys, kurį „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu pagamino Šveicarijos kapitalo įmonės „Stadler“ gamykla Lenkijoje.
16 d. Vyriausybė gynybai valstybės biudžete pasiūlė skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
29 d. Vyriausybė dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų skrydžių mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija.
31 d. Veiklą pradėjo SBA grupės įmonės „SBA Home“ 70 mln. JAV dolerių vertės saugojimo baldų gamykla Šiaurės Karolinoje, JAV.
Lapkritis
1 d. Vokietijos dronų gamintoja „Quantum Systems“ įkūrė antrinę įmonę Lietuvoje, kuri ketina aptarnauti ir čia kuriamą Vokietijos brigadą.
4 d. Baisogaloje, Radviliškio rajone oficialiai pradėtos Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ kelių šimtų milijonų eurų vertės 155 mm artilerijos sviedinių gamyklos statybos.
4 d. Lietuvos oro uostai su Didžiosios Britanijos architektų kompanija „Zaha Hadid Architects“ pasirašė 5,74 mln. (su PVM) eurų vertės sutartį dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pirmojo etapo projektavimo.
13 d. Seimas pripažino žemės ir maisto ūkio politiką nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiu sektoriumi.
17 d. Valstybės kontrolė paskelbė „Ignitis grupės“ vystomo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projekto audito rezultatus bei nustatė, jog projektas yra rizikingas.
18 d. Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė, kad 2023–2024 metais atlikdama Nemuno upės vagos gilinimo darbus Vidaus vandens kelių direkcija padarė 8 mln. eurų žalą gamtai.
20 d. Lietuva 10 dienų anksčiau nei planuota atvėrė sieną su Baltarusija.
21 d. JAV ir Jungtinei Karalystei paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinei „Lukoil“, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą gabenamu jos ir susijusių įmonių krovinius.
21 d. atidarytas už 17,7 mln. eurų (be PVM) išplėstas Kauno oro uosto keleivių terminalas.
24 d. Vilniaus apygardos teismas Ukrainos piliečiui Daniilui Bardadimui už parduotuvės „Ikea“ padegimą sostinėje skyrė trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
24 d. „Orlen Lietuva“ nutraukė maždaug 1 mlrd. eurų vertės sutartį su JK energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“ dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo.
26 d. Vilniaus oro uoste nuo riedėjimo tako nuslydo besileidžiantis Lenkijos oro linijų LOT lėktuvas.
27 d. Bendrovė „Telia Lietuva“ Klaipėdos jūrų uoste įdiegė pirmąjį privatų, nuo viešojo ryšio atskirtą 5G tinklą Lietuvoje.
24 d. Vilniaus apygardos teismas Ukrainos piliečiui Daniilui Bardadimui už parduotuvės „Ikea“ padegimą sostinėje skyrė trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Gruodis
1 d. Paskelbta, kad 1 mln. eurų vertės konkursą siūlyti pažangiausius sprendimus, kaip būtų galima kovoti su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos ir bepiločių orlaivių grėsmėmis, laimėjo bendrovės „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.
1 d. Įvertinusi į Lietuvą iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių oro balionų grėsmę Vilniaus ir Kauno oro uostams Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
9 d. Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų keliamos grėsmės visoje šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.
11 d. Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai.
11 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad gruodžio 9 dieną Badene, Prancūzijoje, sulaikytas Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas – nuteistas buvęs žlugusio banko „Snoras“ akcininkas.
12 d. Krašto apsaugos ministerija paskelbė Rūdninkų karinio miestelio milijardinės vertės antrojo etapo konkurso laimėtojų eilę, kurioje pirmoje vietoje atsidūrė „Merko statyba“ bei bendra „Conres LT“ bei „Fedgos“ įmonė „Rudina“.
19 d. Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ (PKO) Lietuvoje atidarė atstovybę.
23 d. „Delfi“ valdytoja Estijos bendrovė „Ekspress Grupp“ portalą lrytas.lt pardavė prodiuserio ir „Lietuvos ryto“ televizijos valdybos pirmininko Rolando Skaisgirio bendrovei „Admisa“.
23 d. Pranešta, kad viena didžiausių alternatyvių investicijų bendrovių pasaulyje „Stonepeak“ už 480 mln. eurų perka „Bitė Group“ valdomą Lietuvoje ir Latvijoje veikiančią ryšio bokštų bendrovę „TeleTower“.
29 d. „Amber Grid“ ir „Gazprom“ pasirašė penkerių metų trukmės sutartį dėl gamtinių dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. Kitais metais Lietuvos pajamos iš šio tranzito sieks apie 30 mln. eurų.
Naujausi komentarai