Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį sujungsianti geležinkelio linija "Rail Baltica" turėtų prijungti ir Vilnių. Tokią prieštaringai vertinamą idėją, jau metus svarstomą Vyriausybės lygiu, aktyviai puolė palaikyti iniciatyvinė grupė.

Asociacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas, inžinierius statybininkas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos narys Juozas Zykus mano, jog svarbiausia dabar yra tai, kad šia idėja užsidegtų patys didžiųjų miestų gyventojai ir paskatintų savo valdžią pradėti įgyvendinti projektą. Tačiau įtikinti žmonių gali ir nepavykti, nes idėja prijungti sostinę prie vėžės vertinama prieštaringai, susirūpinimą dėl to yra išreiškusi ir Europos Komisija.

– Kokia būtų prasmė prijungti Vilnių prie "Rail Baltica"? – pasiteiravome J.Zykaus.

– Tikslų yra nemažai. Kaunas, Karmėlavos oro uostas galėtų tapti susisiekimo su pasauliu centru. Atvažiavus iš bet kurio miesto būtų iš karto galima sėsti į lėktuvą arba važiuoti "Rail Baltica". Antra, nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną būtų galima per 20 minučių. Visoje Europoje ir Rusijoje dabar traukiniai važinėja daugiau kaip 200 km/val. greičiu, o pas mus kone perpus lėčiau.

– Manote, kad tam yra realus poreikis?

– Kauno mokslininkai yra apskaičiavę, kad 2006 m. vien per transporto spūstis ir nesklandumus Kaunas yra patyręs 2 mlrd. litų nuostolių. Visas Kauno biudžetas yra triskart mažesnis. Tačiau projektas siejasi ne tik su ekonominiu, trumpesnio kelionės laiko aspektu. Tai gali būti susiję ir su civiline gynyba. Jeigu iš Vilniaus reikėtų išsikelti valdžios atstovams, Seimui, Vyriausybei, tai būtų galima padaryti per pusę valandos. Taip pat galėtų judėti ir kariai. Geležinkelio tuneliai miestuose galėtų būti panaudojami gyventojų apsaugai. Esu susitikęs su šios srities atstovais dvylikoje Europos šalių. Jie įvertina visus – ekonominį, saugumo, prestižo – klausimus.

– Kiek tai galėtų užtrukti, kaip įsivaizduojate projekto įgyvendinimą?

– Mūsų asociacija yra atlikusi ekonominius ir finansinius skaičiavimus. Vis dėlto galiu pasakyti, kad tokiuose projektuose visuomet ilgiausiai užtrunkantis etapas yra priimti politinį sprendimą. Tam, kad būtų priimtas politinis sprendimas, pirmiausiai gyventojai turi suprasti to naudą. Sprendžiant metropoliteno klausimą, turiu 12 metų patirties, ir ji rodo, kad šie dalykai ne tik pas mus, bet visame pasaulyje būna sutariami per maždaug 30 metų. O kai jau susitariama, tada padaroma per 4–5 metus. Informacijos, duomenų ir dokumentų projekto naudai pagrįsti yra tikrai daug. Kaunas yra šalies centras, tiesiog Dievo duota yra išnaudoti šį pranašumą.

– Dėl Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimo, dvimiesčio kūrimo būta ne vienos idėjos, bet jos nunyksta neįgyvendintos. Kaip manote, kodėl?

– Tai priklauso nuo to, kas ateina į valdžią. Tokiuose procesuose reikia labai objektyviai mąstančių žmonių, o pas mus tokių trūksta.

Komentaras
Antanas Zenonas Kaminskas
"Rail Baltica" direktorius

Ši tema jau daugiau kaip metus yra gvildenama ir su ja dirbama Vyriausybės lygiu. Vyriausybė yra pritarusi, kad Vilniaus–Kauno "Rail Baltica" jungtis turi būti daroma. Vyksta derybos visais lygiais – tiek su Europos Komisija, tiek su kaimyninėmis valstybėmis – partnerėmis realizuojant projektą "Rail Baltica". Žinoma, išlieka klausimas, kada ši jungtis galėtų būti realizuota ir už kokius pinigus. Toks projektas yra sudėtingas, milijardinės vertės. Ekonominio pagrindimo skaičiavimai jau yra įpusėti. Greičiausiai projektas būtų finansuojamas iš Europos lėšų.

Domisi britai

"Rail Baltica" projektu susidomėjo Didžiosios Britanijos geležinkelininkai. Pranešama, kad britų geležinkelių pramonės asociacijos atstovai šią savaitę aplankys Lietuvą, Latviją ir Estiją, kur susipažins su "Rail Baltica" galimybėmis.