Tikėjimas ekonomikos greitu atgimimu mažėja | kl.lt

TIKĖJIMAS EKONOMIKOS GREITU ATGIMIMU MAŽĖJA

  • 0

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika šių metų lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 6 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Metinis nuosmukis – 14 proc.

Tam įtakos turėjo blogėjanti situacija dėl COVID-19 pandemijos: lapkritį 24 proc. (prieš mėnesį – 17 proc.) respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą apribojo koronavirusas.

Statistikos departamento duomenimis, labiausiai pandemijos įtaką jautė prekybos (32 proc., spalį – 20 proc.) ir paslaugų sektorius (32 proc., spalį – 24 proc.), mažiau – pramonės (12 proc., spalį – 10 proc.) ir statybos (14 proc., spalį – 9 proc.) sektoriai. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9, paslaugų sektoriaus – 8, vartotojų ir pramonės – 5, statybos – 4 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su pernykščiu lapkričiu, sumažėjo 14 proc. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 35, prekybos – 13, vartotojų – 7, pramonės ir statybos – 3 proc.

Smūgis prekybai

Lapkritį, palyginti su spaliu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9 proc. Tam įtakos turėjo pablogėjusi prekybos įmonių verslo padėtis ir blogesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.

Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius tris mėnesius jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 21 iki 12 proc., o kad ji pablogėjo – padidėjo nuo 6 iki 11 proc.

Beveik du trečdaliai (65 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius tris mėnesius nesikeis, tačiau nuo 11 iki 22 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji pablogės.

Didžioji dalis (67 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 22 proc. – nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. Kaip ir praėjusį mėnesį, 96 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 3 proc. – kad didės.

Sumažėjo ir paslaugų

Lapkritį, palyginti su spaliu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pablogėjo, o pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 8 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusi teikiamų paslaugų paklausa, pesimistiška jos prognozė artimiausiems mėnesiams ir pablogėjusi įmonių verslo padėtis.

Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 22 iki 21 proc., o kad ji pablogėjo – padidėjo nuo 21 iki 25 proc. Nors beveik pusė (49 proc.) įmonių vadovų teigė, kad teikiamų paslaugų paklausa per pastaruosius mėnesius nesikeitė, tačiau nuo 23 iki 26 proc. padaugėjo teigiančiųjų, kad ji sumažėjo.

20 proc. respondentų per artimiausius tris mėnesius numatė paklausos didėjimą, 27 proc. – mažėjimą (spalį – atitinkamai 28 ir 19 proc.).

Dauguma (71 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 15 proc. – planavo priimti naujų. 85 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 10 proc. – kad didės.

Pramonininkų pesimizmas

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad lapkritį, palyginti su spaliu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. Tam įtakos turėjo pesimistiška gamybos prognozė.

Įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius tris mėnesius, dalis sumažėjo nuo 27 iki 20 proc., o prognozuojančių mažėjimą padidėjo nuo 20 iki 30 proc. Blogesnė ir gaminių eksporto prognozė: 19 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 20 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 16 proc.). Panašiai kaip ir prieš mėnesį, dauguma (79 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – planavo mažinti, 12 proc. – didinti.

Tačiau tiek pramonės produkcijos gamyba, tiek gaminamos produkcijos paklausa lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo: 35 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba padidėjo, 19 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 27 ir 26 proc.). Gaminamos produkcijos paklausos padidėjimą nurodė 31 proc. apklaustų įmonių vadovų, 22 proc. nurodė sumažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 24 ir 26 proc.).

Statybos – irgi be perspektyvų

Verslo tendencijos statybos sektoriuje lapkritį, palyginti su spaliu, taip pat suprastėjo: statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiška darbuotojų skaičiaus prognozė.

Nors 61 proc. įmonių vadovų prognozavo, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau nuo 24 iki 31 proc. padaugėjo manančiųjų, kad jis mažės. Mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 41 proc. apklaustų įmonių vadovų, 6 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (prieš mėnesį – atitinkamai 34 ir 11 proc.). Dauguma (84 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 6 proc. – kad didės.

Lapkritį statybos darbų paklausą daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų įmonių vadovų vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 40 iki 42 proc. padaugėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad statybos darbų paklausa nepakankama. Suprastėjo statybos darbų apimties tendencijos: 22 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 30 proc. – nurodė, kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 27 ir 26 proc.).

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS