Tikima, kad gyvenimas pagerės

Lietuviai – labiausiai nepatenkinti savo gyvenimu europiečiai, tačiau optimistai.

Lietuvos žmonėms rūpestį kelia tiek diržus susiveržti verčiančios šokinėjančios kainos bei vangiai mažėjantis nedarbas, tiek neišsprendžiamos augančios nusikalstamumo ir emigracijos problemos.

Vis dėlto, palyginti su anksčiau įstojusių į Europos Sąjungą valstybių gyventojų nuotaikomis, mūsų žmonės dar linkę tikėtis geresnių laikų.

Abejonės neišsisklaidė

Gegužę sukaks dveji metai, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

Valdžios galvos suokia apie į Lietuvą plūstančius ES milijardus, kurių dalybos – pagrindinė pastarųjų dienų problema, tačiau sunkiai galą su galu suduriantiems lietuviams kažkodėl nepavyksta pajusti malonaus pilnų kišenių sunkumo.

Kylančios kainos ir didėjanti infliacija ne tik griauna viltis apie sotesnį kąsnį, bet ir atitolina galimybę savo piniginėje matyti naujutėlaičius šlamančius eurus.

Atsivėrusi Europa išpildė tūkstančių lietuvių svajones apie didesnį darbo užmokestį svetur, tačiau Lietuvoje likę neryžtingi ilgalaikiai bedarbiai ir toliau mina darbo biržų slenkstį, o įmonių vadovai dejuoja negalį susitvarkyti su neišmanėliais nekvalifikuotais darbuotojais.

Geriau bus po 5 metų

Palyginti su praėjusį pavasarį surinktais duomenimis, patenkintų savo kasdienybe žmonių Lietuvoje padaugėjo nuo 53 iki 58 procentų. Tačiau jų mūsų šalyje kur kas mažiau nei kitose ES valstybėse, kur patenkintųjų vidurkis siekia net 80 proc. Labiau nei lietuviai savo padėtimi nepatenkinti tik vengrai.

Vis dėlto beveik pusė (43 proc.) Lietuvos piliečių tikisi, kad jų gyvenimas pagerės per ateinančius penkerius metus. Daugiausiai tai – 15-24 metų didmiesčių gyventojai. Viliamasi, kad ne tik kada nors pagerės jų šeimos finansinė padėtis, bet ir valstybės ekonomikos situacija.

Bijo infliacijos

Tyrimas parodė, kad 37 proc. lietuvių jaudinasi dėl kylančių kainų bei infliacijos. Tačiau nedarbą didele bėda laiko tik kas ketvirtas žmogus.

Kitose ES valstybėse nedarbas laikomas pagrindine problema. Taip mano vidutiniškai pusė apklaustųjų.

Vyresnio amžiaus lietuviams aktualiausi rūpesčiai – netobula sveikatos apsauga ir mažos pensijos, o jaunimą labiausiai jaudina nedarbo, imigracijos, didėjantys mokesčiai bei nuosavo būsto rūpesčiai.

Dauguma mūsų valstybės piliečių palankiai vertina narystę Europos Sąjungoje. Teigiamą šio žingsnio poveikį šalies saugumui bei ekonomikai, ypač pramonei, žemės ūkiui, eksportui, mato ir ES institucijomis pasitiki maždaug 70 proc. žmonių.

Be to, paaiškėjo, kad lietuviai – vieni geriausiai susipažinusių su ES institucijų veikla europiečiai.

Tačiau vidutiniškai įstojimu į Europos Sąjungą patenkintas tik kas antras europietis.

Euro nepageidauja

Dauguma lietuvių mano, kad pirmiausi ES veiklos prioritetai turėtų būti kova su skurdu, nedarbu, organizuotu nusikalstamumu bei narkotikų kontrabanda. Panašiai prioritetus sudėliojo ir kiti ES piliečiai.

Kol šalies valdžios institucijų viršūnės puoselėja viltį 2007 m. pradžioje įsivesti eurą, gyventojai šią idėją vertina gana skeptiškai. Greitam bendros Europos valiutos euro įvedimui pritarė tik 15 proc. žmonių.

Kiti europiečiai bendros valiutos įvedimo visai nelaiko prioritetu – tam pritarė vidutiniškai aštuoni procentai apklaustųjų.

Lietuviai daugiau negu kiti europiečiai trokšta išsaugoti nacionalinę valiutą.

Anot bendrovės “TNS Gallup” tyrimų direktoriaus Mindaugo Degučio, Lietuvos gyventojų nuomonė apie šiandieninio gyvenimo aktualijas labiausiai sutampa su nelabai turtingų ES valstybių – Graikijos, Lenkijos, Slovakijos, Latvijos, Vengrijos, Portugalijos bei Estijos piliečių nuomone. Labai skirtingai mąsto lietuviai ir turtingi britai, austrai, švedai, suomiai, vokiečiai, olandai, airiai bei liuksemburgiečiai.

Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausta 1 020 respondentų, kuriems yra 15 ir daugiau metų.