Gaila bičių
Vienas stambiausių Lietuvoje – Gražinos ir Gedimino Skardžių bitininkystės ūkis Aukštaitijoje, Utenos krašte, įkurtas jau prieš daug metų. Prie ūkį įkūrusios šeimos prisijungė ir sūnus su savo šeima, tad dabar bitininkauja keturiese, o ir sūnaus vaikai jau laksto aplink avilius ir padeda tėvams bei seneliams.
Gražina Skardžiuvienė, paklausta, kaip peržiemojo bitės, džiaugiasi, kad šaltį darbštuolės iškentė gerai, tačiau didesnė bėda – šis šaltas pavasaris. „Bent jau Aukštaitijoje yra labai šalta. Tiesiog gaila bitučių, – jaudinasi moteris. – Jau pražydėjo blindės, vadinamieji kačiukai, pradeda žydėti klevai, o naktys šaltos, vėjai labai stiprūs, bitutės grįžta link avilių su žiedadulkėmis ir pakeliui žūsta nuo vėjo, šalčio. Žmonėms kitaip: jiems pašvietė saulutė ir jau gerai, o bitėms šalta, tačiau jos turi skristi parsinešti maisto – žiedadulkių. Žodžiu, šio pavasario sąlygos labai labai nepalankios.“
Bitininkė G. Skardžiuvienė nenori prognozuoti, koks bus medaus derlius, nes prognozuoti labai sunku. Žmonės džiaugiasi, kai meteorologai praneša apie saulėtus, sausus orus, o sausi orai pavasarį žemės ūkiui pražūtingi. „Lietaus lašelis pavasarį yra aukso vertės, – sako G. Skardžiuvienė. – Jeigu nėra lietaus, net ir medingi augalai neišskiria nektaro, o dabar – tik šaltis, sausra, tai kas gali augti? Net žieminius rapsus ūkininkai jau išaria, nes jie keipsta be lietaus, neauga, nyksta nuo vėjo. Tai iš kur bitės rinks medų?“
Gali tekti papildomai maitinti
Blogai, jeigu sausa, bet blogai ir jeigu nuolat lyja, kaip buvo pernai. Lietus išplauna žiedadulkes, tad nesvarbu, kad augalas žydi, – jis neišskiria nektaro. „Šiemet kai kuriuose mūsų ūkio sektoriuose jau yra pasiekta bičių maisto riba – jos neparsineša medaus tiek, kiek reikia, – apgailestauja Aukštaitijos bitininkė. – Jeigu toks šaltas oras laikysis ir toliau, gali tekti bites papildomai maitinti.“
Bitininkystei koją kiša ne vien orai. G. Skardžiuvienė sako, kad nuolat šienaujant melioracijos griovius, išpjaunant pavasarį žydinčius krūmus taip pat mažinami medingi plotai. Daug prisideda ir krūmų naikinimas dėl biokuro. O kai ir orai dar pašykšti šilumos, bitutėms jau visai blogai.
Klausiame, ar bus šiemet medaus. „Sunku pasakyti. Pamenate, anksčiau sakydavo, kad pagal pirmąsias kovo dienas galima atspėti visų sezonų orus, – prisimena bitininkė. – O dabar viskas taip susimaišė: iš vakaro viena pranešama, o rytą oras jau visai kitas. Dabar gamta neprognozuojama. Jeigu spręstume pagal pavasarį, medaus nebus arba bus nedaug.“
Jau pražydėjo blindės, vadinamieji kačiukai, pradeda žydėti klevai, o naktys šaltos, vėjai labai stiprūs, bitutės grįžta link avilių su žiedadulkėmis ir pakeliui žūsta nuo vėjo, šalčio.
Nuostolių nekompensuoja
Jeigu sodus, vaismedžius ar uogienojus pakanda šalnos, valstybė ūkininkams kompensuoja nuostolius. Tačiau bitininkai, kad ir koks būtų pavasaris, kad ir koks būtų šaltis ar vėjai, kenksmingi bitėms, jokių kompensacijų už tai negauna ir apie jas net nekalbama. O nuostoliai būna labai dideli, ypač tų bitininkystės ūkių, kurie verčiasi tik šiuo verslu ir visas pajamas gauna tik iš bičių suneštos produkcijos. Štai kodėl ne vienas bitininkystės ūkis stabdo veiklą, imasi kitų verslų, o bitininkystė lieka tik hobis. Skaudžiausias yra požiūris į stambesnius bitininkystės ūkius: remti reikia tik smulkius, o stambieji ir taip išgyvens. „Jeigu kas žinotų, kiek darbo reikia įdėti, kad bitynas funkcionuotų, – aiškina G. Skardžiuvienė. – Jaunimas dažnai nori išbandyti bitininkystę, nes iš šono ji atrodo labai patraukliai: pastatei avilį, po kiek laiko atėjai, atsukai kranelį ir išleidai medų. Tačiau taip juk nėra. Drįsčiau pasakyti, kad bitininkystė yra vienintelė žemės ūkio šaka, kur reikia tiek daug rankų darbo. Ir nėra kaip jo modernizuoti, pagreitinti. Čia vien rankų darbas, bet medaus kainos dėl to negalime kelti – per didelė konkurencija tiek su vietiniu, tiek su atvežtiniu medumi.“
Su darbu Aukštaitijoje taip pat ne pyragai – norinčiųjų dirbti vis mažiau. O tie, kurie ateina, labiau nosis įkišę į telefonus, nei dirba. Dėl darbuotojų stokos ūkyje teko atsisakyti edukacijų.
Skardžių bitininkystės ūkis medų tiekia beveik visiems stambiausiems Lietuvos prekybos tinklams. Į užsienį jo jau neveža, nors anksčiau dalį medaus eksportuodavo. Nori, kad tautiečiai valgytų savą, lietuvišką medų. Pasak bitininkystės ūkio šeimininkės, rūpesčių kelia ir verslą sunkina ir kiti dalykai, pavyzdžiui, pakuočių mokestis. „Supylei medų į stiklainiuką, užsukai dangtelį, užlipinai etiketę – už viską sumokėk mokestį, – sako moteris. – Suprantu, jeigu už plastikinius butelius mes mokame mokestį, juos superka ir žmogus atgauna tą mokestį. O mums jis taikomas, bet stiklainiai nesuperkami, tad mums iš to jokios naudos. O mokesčiai susidaro tūkstantiniai ir dešimtūkstantiniai.“
Šaltis buvo tik į naudą
Šakių r., Matjošiškės kaime, gyvenančių Kęstučio Ūso ir Ernestos Draždžiulytės-Ūsienės šeimos bitininkystės ūkis „Saldūs ūsai“ dar gana jaunas, tačiau jau gerai žinomas dėl kokybiško medaus ir itin plataus medaus gaminių bei dirbinių iš vaško asortimento.
Viskas prasidėjo tada, kai šeimai pabodo gyventi mieste – Kęstutis yra kilęs iš Šakių, o Ernesta – iš Alytaus. Tada jie persikėlė į kaimą, Kęstučio prosenelių žemėje įkūrė ūkį. Šiuo metu tai išskirtinai bitininkystės ūkis, o daržus sodina, vaisius ar uogas skina, kaip sako Kęstutis, tik savo reikmėms.
Bitininkystės ūkis „Saldūs ūsai“ nemažas – apie 150 bičių šeimų. Tad ir klausiame, kaip tokią šaltą žiemą peržiemojo darbštuolės?
„Kai gerai iš rudens pasiruoši, gerai pasirūpini bitėmis, jos gerai ir peržiemoja, – aiškina K. Ūsas. – O žiemą reikia tik laiku patikrinti, ar bitės turi maisto. Jeigu maisto turi, viskas gerai. Vasarį patikrinau avilius, viskas juose buvo nepriekaištinga. Šiemet turėjome prisiminti, kokios žiemos Lietuvoje visada ir būdavo.“
Šaltis žiemą, pasak „Saldžių ūsų“ savininko, bitėms net į naudą – jis neskatino pernelyg ankstyvo perų auginimo, nes kai oras per greitai atšyla, bitės pradeda auginti perus, o netikėtai vėl atšalus, jau gali pakenkti perams. Žinoma, Kęstutis pabrėžia, kad kalba tik apie savo bites, o daug kas priklauso nuo bičių rasės. Jeigu bitininkai augina labiau pietietiškas bites, joms šalta žiema nelabai patinka. Tačiau vis dėlto daugiausia viskas priklauso nuo bitininko patyrimo ir pasirengimo bitininkystei.
Žiemą reikia tik laiku patikrinti, ar bitės turi maisto. Jeigu maisto turi, viskas gerai. Vasarį patikrinau avilius, viskas juose buvo nepriekaištinga.
Jeigu nebus anomalijų
Bitės žiemoja aviliuose. Jos nemiega, yra aktyvios, šildosi kamuolyje ir laukia pavasario. Šiam šaltajam periodui, „atostogoms“, jos pačios prisikaupia maisto – medaus, tačiau mes jį „atimame“, lieka tik maža, bet būtina dalis (meduje yra labai daug naudingų medžiagų, mikroelementų, be kurių bitėms būtų sunku išgyventi arba jos nusilptų), todėl su maistu padeda ir šeimininkas, papildomai pamaitindamas cukraus sirupu.
Kęstutis kruopščiai pildo bitininkystės užrašus, todėl žino kiekvienų metų datas, kada bitutės pirmą kartą po žiemos išlenda iš avilio apsiskraidyti, kada prasideda tikrasis medunešis, kada baigiasi sezono darbymetis. „Paprastai sakoma, kad bičių vasara baigiasi rugpjūčio 15 d. Vėliau jos medų neša dar apie mėnesį, tačiau jis lieka joms kaip maistas. Mes stengiamės bites paruošti žiemai iki maždaug rugsėjo vidurio, vėliau jau nesikišame į jų gyvenimą“, – pasakoja pašnekovas.
Pavasarį iš avilių bitės trumpam išskrenda apie kovo pradžią, taip buvo ir šiemet. Beje, pirmiausia bitutės išskrenda išsituštinti, nes aviliuose visą žiemą jos to nedaro, neteršia vietos, kurioje žiemoja. Po pirmojo apsiskraidymo bitės vėl grįžta į avilį ir laukia tikros šilumos. Trumpam išlekia tik parsinešti medaus iš jau pradedančių žydėti klevų. Bitininkas sako, kad net geriau, jog jos neskuba į lauką – kol oras šyla, jos sutvirtėja, geriau pasiruošia darbymečiui. Nors šiemet pavasarinis žydėjimas vėluoja, net pienės kol kas vangiai skleidžiasi, pirmojo, pavasarinio medaus Ūsų šeima vis tiek tikisi jau apie gegužės 20 d. Žinoma, pabrėžia Kęstutis, jeigu nenutiks jokių klimato anomalijų.
Pats pirmasis šio ūkio pavasarinis medus bitučių surenkamas iš miško, pamiškių pievų, rapsų. Vėliausiai – iš liepų. Tiesa, dar vėliau renkamas, nors ir mažesniais kiekiais, lipčius (saldi, lipni medžiaga, augalų sultys arba amarų išskyros, atsirandančios ant medžių lapų ir spyglių vasarą, iš kurių bitės gamina tamsų, mineralų turtingą lipčiaus medų). Grikių, viržių medus surenkamas vėliausiai.
Blogiausi metai bitėms
Praėjusius metus bitininkas vadina prasčiausiais, kokius tik pamena. Pasak jo, pernai greitai atšilo, sprogo pumpurai, tačiau orai staiga atšalo, vyravo stiprūs vėjai, vėliau – ir lietus, žiedai neskleidė nektaro, tad bitės negalėjo prinešti medaus. „Keisčiausia, kad jos nuskrisdavo prie žydinčių medžių, bet netūpdavo ant žiedų, apsisukdavo ir grįždavo į avilius“, – stebisi pašnekovas. Į klausimą, ar šie saulėti, bet šalti orai palankūs medunešiui, jis atsako: „Blogiausi orai bitėms – vėjuoti ir lietingi, o šiemet, nors ir sausa, yra vėjas, šalta, tad bitėms orai nepalankūs, nors, aišku, daug kas priklauso nuo regiono, kai kur gal ir šilčiau, ir vėjo mažiau. Joms turi būti ir šilta, ir kuo mažiau vėjo, nes nuo jo bitės nusilpsta ir gali net nebegrįžti į avilį. Mūsų bitynas yra vėjuotoje vietoje, gal kur užuovėjoje yra kitaip“, – sako Kęstutis. Jeigu pavasaris lėtas, bitės reguliuoja savo šeimą, pristabdo perų auginimą ir šeimos taip greitai nesiplečia. Nebūna taip, kad pasidaro didelė šeima ir nėra maisto. Pavasarį jos prisitaiko prie gamtos. Bitės daug metų gyveno be žmogaus įsikišimo, tad ir dabar gyvena, mes galime tik joms padėti.
Iš vieno avilio galima prisukti labai įvairų kiekį medaus. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo vietovės, kur stovi aviliai. Negerai, jeigu jie stovi vėjo pagairėje. „Jeigu savo sodyboje turite vieną ar du avilius, nevežiojate jų į medingas vietas, tuomet iš vieno avilio galite prisukti apie 35–40 kg medaus, – aiškina bitininkas. – Tačiau jeigu juos vežiojate į kitas, tinkamesnes vietas, orai būna palankūs, tuomet iš vieno avilio galima prisukti 100 ir daugiau kilogramų medaus. Pačioms bitėms iš šių kiekių reikia palikti maždaug po 1 kg medaus. Deja, taip palankiai situacija susiklosto ne visada. Gali būti šiltas ir saulėtas oras, bet sausas, ir nektaro žieduose nebus. Liepos gali gražiausiai žydėti, o ant žiedų nė vienos bitės nebus.“
Visas „Saldžių ūsų“ medus ir jo gaminiai parduodami ūkyje arba internetu. Kartais – mugėse. Ūkyje organizuojamos edukacijos, lankosi vaikai.
Drėgmė medui pražūtinga
K. Ūsas pataria medų pauostyti: jeigu jis jau šiek tiek rūgsta, kvapas išduos – atsiranda obuolių kvapas. Reikia žiūrėti ir į konsistenciją: jeigu pradedančio kietėti medaus viršus bus kiek pasiburbuliavęs, vadinasi, jau prasideda rūgimo procesas. Tačiau tai jokiu būdu neparodo, ar medus tikras, ar falsifikatas.
Medus rūgsta tik dėl vienos priežasties – jame yra per daug drėgmės. O jos meduje atsiranda natūraliai – bitės jos parsineša kartu su nektaru ir vėliau išgarina. Tad jeigu medus išsukamas anksčiau, nei išgarinama drėgmė, jis gali pradėti rūgti. Todėl reikia neskubėti, leisti bitėms atlikti savo darbą – tada išsuktas medus bus kokybiškas.
Dažnai būna, kad medus tinkamu laiku paimtas, subrendęs, tačiau vartotojas pats jį sugadina. Pasistato medaus stiklainiuką virtuvėje ant stalo ir vis pakabina šaukšteliu, dažniausiai drėgnu nuo arbatos. Taip į medų patenka drėgmės ir jis pradeda rūgti. Reikia protingai elgtis su medumi.
Bičių „auksas“
Pagrindinės medaus sudedamosios dalys – angliavandeniai, fruktozė ir gliukozė, tačiau medus vertingas ir dėl jame esančių organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų.
Meduje yra 22 aminorūgštys, 28 skirtingi mineralai, vienuolika fermentų, tiek pat angliavandenių, taip pat A, B, E grupių vitaminų.
Medaus kokybę ir vertingumą lemia jo natūralumas, gamtinės sąlygos, aplinkos, kurioje auga augalai, iš kurių bitės renka nektarą medui gaminti, tarša.
Medus daugelį amžių naudojamas liaudies medicinoje. Kaip alternatyvi priemonė jis naudojamas įvairiems negalavimams gydyti. Medus gali padėti įveikti peršalimo ligas, gerklės skausmą, pasižymi organizmą valančiomis savybėmis, turi antimikrobinį poveikį, skatina odos regeneraciją, stiprina imuninę sistemą, gerina kraujo apytaką.
Naujausi komentarai