Trūkstant litų – didėjančių palūkanų našta

Trūkstant litų – didėjančių palūkanų našta

Gruodį beveik visi šalies bankai paskelbė didinantys paskolų palūkanas. Jos tampa vis didesne našta Lietuvos bankų klientams.

Stinga lietuviškos valiutos

Gruodį vidutinė tarpbankinė palūkanų norma (Vilibor), nuo kurios priklauso kintamoji paskolų palūkanų dalis, viršijo 7 proc. ribą. Tai yra didžiausias kilimas nuo 2001 metų balandžio vidurio.

Didėjant Vilibor, didėja ir už paskolas mokamos palūkanos, nes jos pridedamos prie banko maržos.

Vilibor brangimą sukėlė didelė litų paklausa.

Lietuvos bankai daugiau paskolų išduoda litais nei kita valiuta, todėl neišvengiamai kyla ir palūkanos.

Šiuo metu imti paskolą eurais labiau apsimoka, nes šešių mėnesių Vilibor ir Euribor skirtumas viršija 2 proc. Tai reiškia, kad pasiskolinus litais tenka mokėti daugiau nei 2 proc. didesnes palūkanas, nes išauga kintamoji jų dalis.

Ekspertų teigimu, kitų metų pradžioje Vilibor kils dar sparčiau.

Žada infliacijos augimą

Nedžiugina ir finansų analitikų kalbos – jau ne vienas jų prabilo apie kitąmet dar sparčiau nei šiemet augsiančią infliaciją. Didėjant infliacijai sparčiau augs ir paskolų palūkanos. Prognozuojama, kad per pirmąjį 2008-ųjų pusmetį infliacija gali šoktelti iki 10 proc., kai įsigalios daug veiksnių, skatinančių infliacijos augimą – brangs gamtinės dujos, elektra, didės akcizai. Kainos didės sparčiau nei algos, tad ir gyventojams teks dar labiau susiveržti diržus.

Pagrindiniai veiksniai, kurie skatintų infliacijos lėtėjimą, – mažėjantis pirkimo bumas bei išduodamų paskolų skaičius. Pagal dabartinius vartotojų pirkimo ir skolinimosi mastus pažaboti infliacijos augimą beveik neįmanoma.

Skolinamasi vis mažiau

Nors palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, lietuviai skolinasi mažiausiai, vis dėlto auganti infliacija išgąsdino gyventojus, todėl jau senokai pastebima, kad šalies bankai išduoda vis mažiau paskolų.

Gyventojai baimindamiesi, kad ateityje nebeišgalės grąžinti kreditų, iš bankų skolinasi vis mažiau. Bankininkai taip pat sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas.

„Visų pirma, buvo nustatyta didesnė pinigų suma, kuri įnešus mėnesinę įmoką bankui turėtų likti vienam šeimos nariui. Taip pat planuojame didinti pradinę įmoką“, – teigė „DnB Nord“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento direktorius Raimondas Kutra.

Paskolos gyventojams nebebus išduodamos taip lengvai kaip anksčiau ir dėl kitos priežasties – nekilnojamojo turto nuvertėjimo.

„Prieš keletą metų, kai būstų kainos tik kilo į viršų, paskolos buvo lengviau dalijamos. Juk jei žmogus nebeišgalėtų susimokėti paskolos, pardavus pabrangusį butą jam užtektų pinigų sumokėti už kreditą. O dabar nekilnojamojo turto kainos nusistovėjo ir netgi krenta žemyn, todėl suteikdamas paskolą bankas labiau rizikuotų“, – paaiškino R.Kutra.

Ekspertas tvirtino, jog kol kas žmonės dar išgali susimokėti, tačiau pastebėjo, kad vis daugiau vartotojų renkasi fiksuotas kredito palūkanas, taip užsitikrindami, kad per tam tikrą laikotarpį jos nesikeis.

Įmoka padidėjo tūkstančiu

Prieš keletą metų nutaręs įsigyti nuosavą namą Ginduliuose Mindaugas Sudeikis ryžosi iš banko pasiskolinti 640 tūkst. litų. Pašnekovo teigimu, tuo metu paskolos palūkanų norma tebuvo 2,9 proc., kuri šiandien jau viršija 5 proc.

„Kai ėmiau paskolą, mėnesinė įmoka buvo beveik trys tūkstančiai litų, o šiuo metu kas mėnesį bankui turiu mokėti apie keturis tūkstančius“, – palygino M.Sudeikis.

Tačiau pasak pašnekovo, kad tuo metu ryžosi pirkti būstą, jis nesigaili, nes pirkinio vertė išaugo beveik dusyk. „Labiausiai gailiuosi, kad imdamas paskolą nesiryžau rinktis fiksuotų palūkanų, tikrai nesitikėjau, kad jos taip išaugs“, – tvirtino pašnekovas.

M.Sudeikis džiaugiasi, kad paskolą pasiėmė eurais, nes litais paskolos palūkanos šiuo metu būtų dar didesnės.

Dauguma gyventojų kreditus vis dar ima litais, tikėdamiesi, kad nuvertėjus litui, nuvertės ir skola bankui, tačiau pasak ekspertų, tai tėra mitas.