Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įvesti degalų kainų lubas – maksimalias galimas degalų kainas kasdien apskaičiuotų ir skelbtų energetikos ministras. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad tokia priemonė turėtų daug rizikų ir galėtų padidinti degalų kainas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įpareigojo, kad nuo šiol degalinės kasdien iki 10 val. privalės teikti Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie 95 markės benzino, dyzelino ir suskystintų dujų kainas.
Ką daryti su degalų kainomis? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius (toliau – V. A.), Naciolinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Strateginio prognozavimo skyriaus atstovas Ignas Stankovičius (toliau – I. S.), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius (toliau – A. B.), SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas (toliau – T. P.) ir kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas (toliau – A. V.).
– Kaip žiūrite į šį D. Trumpo ir Irano susitarimą? Ar karas jau baigėsi?
– I. S.: Karas nesibaigė. Yra tik paliaubos, bet dar pažiūrėsime, ar jos realiai įvyks. Decentralizavus visą Irano valdymo sistemą, dabar tai, ką pažada vieni politikai Irane, nereiškia, kad tikrai 100 procentų vykdys kiti.
– Baltieji rūmai skelbė, kad šio karo laimėtojas – D. Trumpas. Ar su tuo sutiktumėte, kad Amerika ir Izraelis turi ką švęsti?
– I. S.: Tai jų reikalas. Jeigu jie mano, kad laimėjo, tai jų nuomonė. Mano nuomone, kol kas visi yra pralaimėję – nėra laimėtojų.
Kai verda tokia košė, tai kas laimėjo? Kol kas JAV nelaimėjo. Izraelis trumpuoju laikotarpiu, galima sakyti, laimėjo, bet ilguoju laikotarpiu tokie dalykai neužsimiršta, ypač kai naikinama politinė viršūnė. Kaip bus vėliau – sunku pasakyti.
Ilgalaikėje perspektyvoje pralaimėjo visi, jei manome, kad laimėjimas – tai stabilumas, gerbūvis, žmonių gyvybių išsaugojimas. Jeigu laimėjimas – ieškoti politinio pripažinimo, atidėti teismo procesus, tai tada taip – jie laimėjo.
– Matome, kad šis susitarimas apramino situaciją rinkose. Naftos kaina smuko, akcijų rinkos šiek tiek atsigavo. Kaip jums atrodo, kas čia įvyko?
– A. B.: Manau, kad šiuo metu nėra nė vieno laimėtojo. Paliaubų paskelbimas reiškia, kad gali prasidėti tam tikros derybos arba jos gali nutrūkti ir konfliktas tęsis toliau.
Amerika visada pasižymi emociniu požiūriu įvairiuose lygmenyse, akcentuodama tai, kad jie visame pasaulyje yra laimėtojai. Manau, niekas nebūtų supratęs, jei prezidentas D. Trumpas būtų paskelbęs kitokį pareiškimą.
Taip pat manau, kad karo tęstinumas tikrai neatneštų niekam naudos, ir matome, kokią žalą jis daro visam pasauliui.
– Ar situacija rimsta ir stabilumas grįžta?
– V. A.: Paskelbtos paliaubos, žinoma, yra svarbus žingsnis į priekį. Matome, kad į tai reaguoja naftos biržos. Be abejo, Lietuvai, kuri neturi iškastinio kuro ir naftą importuoja, tai yra labai svarbu.
Reikia turėti omenyje, kad biudžetas buvo sudarytas pagal visai kitą infliacijos prognozę, o minimali alga buvo keliama remiantis gerokai žemesne infliacija. Jeigu infliacijos prognozė jau dabar yra padidėjusi, kaip prognozuoja Finansų ministerija ir Lietuvos bankas, ir siekia apie 4–5 procentus, kyla klausimas, ar tai jau riba.
Be abejo, šis klausimas yra labai aštrus ir svarbus žmonėms – visa tai susiveda į pragyvenimo išlaidas. Lietuvoje turime ilgametę problemą: maisto kainos yra neproporcingos gyventojų pajamoms, ir kol kas visrakčio šiai problemai spręsti nėra. Tačiau negalime leisti, kad kita gyventojams labai svarbi sudedamoji dalis, t. y. kuro sąnaudos, taip pat taptų neproporcingos jų pajamoms.
Vyriausybė kurį laiką svarstė, kokių priemonių imtis, ir idėja, kad galima grąžinti dalį PVM, kuris susidaro kaip viršplaninės pajamos dėl padidėjusių kuro kainų, yra teisinga. Vyriausybė apsisprendė, kad tai galėtų būti šeši centai už litrą.
Prezidento nuomone, imantis priemonių jos turi pasiekti galutinį rezultatą – tai reiškia, kad jei mažinami netiesioginiai mokesčiai kurui, labai svarbu, jog tie šeši centai ne kažkur pasimestų gamybos ir prekybos grandinėje, bet atitektų vartotojams.
– Teigiate, kad kiekvieną dieną energetikos ministras savo įsakymais turėtų nustatyti maksimalias kuro kainų lubas. Kaip tai atrodytų praktiškai?
– V. A.: Praktikoje tai veikia ne taip sudėtingai, kaip atrodo. Belgija šią praktiką taiko jau 40 metų, todėl mes siūlome ją taikyti tik kriziniais periodais arba tada, kai yra mažinami mokesčiai.
Iš esmės įvertinama, kiek nafta kainuoja biržose, kokia yra nusistovėjusi marža perdirbime ir prekyboje, kokie taikomi mokesčiai, ir remiantis objektyviais, su rinkos ekonomika susijusiais rodikliais apskaičiuojama maksimali kuro kaina.
Degalinės gali taikyti ir mažesnę kainą. Svarbiausia, kad toje maksimalioje kainoje atsispindėtų akcizų sumažinimas – jeigu jie mažėja, kaina taip pat turėtų mažėti.
Degalinės gali taikyti ir mažesnę kainą. Svarbiausia, kad toje maksimalioje kainoje atsispindėtų akcizų sumažinimas – jeigu jie mažėja, kaina taip pat turėtų mažėti.
– Ar yra tokių požymių, kad Hormūzo sąsiauris atsidarys?
– T. P.: Kol kas dar nėra informacijos, kad laivai pradėtų aktyviau plaukti. Iš esmės pagrindinis klausimas visai energetikos rinkai – kada ateis toks nusiraminimas, jei iš tiesų tie laivai, kurie dabar yra strigę Persijos įlankoje, pradės judėti.
Tai vis tiek turės nutikti, nes yra daug užstrigusių laivų ir per dviejų savaičių laikotarpį visi norės juos iš ten išplukdyti.
– Ko dar galima tikėtis?
– A. V.: Skubėti džiaugtis mažesnėmis kainomis yra per anksti. Galime vertinti geopolitinį mastą: jeigu vieną dieną turėjome klausimą, ar nebus nušluota viena iš civilizacijų, tai kitą dieną turime dviejų savaičių laikotarpį, per kurį bus bandoma tartis.
Degalinės turės argumentą, kad yra prisipirkusios degalų senomis kainomis, ir kol jų neišparduos, vargu, ar ką keis.
Mes žinome, kaip degalinėse keičiasi kainos – jos kyla raketos greičiu. Buvo išleisti tik pirmi šūviai, o degalinėse kainos jau smarkiai kilo. Vėliau jos mažėja vėžlio žingsniu. Degalinės turės argumentą, kad yra prisipirkusios degalų senomis kainomis, ir kol jų neišparduos, vargu, ar ką keis.
Dalyje tiekimo grandinės matome tam tikrą deficitą. Dabar gali prasidėti kova, kas galėtų įsigyti kuro mažesnėmis kainomis, tačiau ši konkurencija neleis kainoms labai stipriai kristi. Be to, mes nežinome, kas bus po dviejų savaičių.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)