Apklausos duomenimis, daugiau nei kas dešimtas lietuvis (11  proc.) teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pirmą kartą pasinaudojo dirbtiniu intelektu, kad padėtų apsipirkti. O savo ketinimus ateityje panaudoti dirbtinio intelekto įrankiais perkant pareiškė net 40 proc. apklaustųjų.

32 proc.  apklaustų lietuvių teigė, kad jau dabar naudojasi dirbtiniu intelektu, kad apsipirktų – per metus tokių asmenų skaičius išaugo net 50 proc. Paklausus apie patirtį, 47 proc. vartotojų teigė, kad dirbtinis intelektas padėjo jiems praturtinti apsipirkimo patirtį, perkant drabužius, maistą ir kitus pirkinius.

Beveik kas dešimtas (8 proc.) teigė, kad naudodamiesi šia technologija, jie gauna geriausių idėjų naujiems produktams ir prekėms. Maždaug pusė teigė, kad naudodamiesi dirbtiniu intelektu, norėtų rasti unikalių prekių ženklų, o tai rodo, kad prekių ženklai turi galimybę derinti tarpusavio bendradarbiavimą, papildant vienas kitą ir pasiūlant vartotojams prekių derinius.

Dirbtinis intelektas sparčiausiai populiarėja tarp vyresnių kartų atstovų

Dirbtinio intelekto naudojimas apsiperkant populiarėja visose amžiaus grupėse, tačiau per pastaruosius metus sparčiausiai augo tarp 60–78 metų sulauksių asmenų ir 44–59 metų atstovų, atitinkamai 74 proc. ir 71 proc., rodo ataskaitos duomenys.

Vis dėlto tik 18 proc. 60 metų ir vyresnių gyventojų šiuo metu naudoja dirbtinį intelektą apsipirkdami.

Ataskaitoje pateikiami ir mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje atsakymai – 26 proc. jų planuoja 2025 metais investuoti į dirbtinį intelektą pardavimų ir rinkodaros srityje, dar 23 proc. nori jį pritaikyti kurdami naujus produktus.

Nors investicijos į naujas technologijas yra sveikintinos, tik 45 proc. mažmenininkų teigė, kad šiuo metu jie suteikia klientams galimybę lengvai apsipirkti ir atlikti operacijas internetiniuose ir neinternetiniuose kanaluose. Dar 15 proc.  įmonių vadovų planuoja tai padaryti per ateinančius metus.

Tačiau nepaisant didelio skaitmeninių technologijų naudojimo, fizinės parduotuvės ir toliau išlieka patraukliausia vieta pirkėjams. 41 proc. apklaustųjų vis dar pirmenybę teikia joms.

Pagrindinės priežastys – noras apžiūrėti ir paliesti prekę (52 proc.), galimybė pasimatuoti (37 proc.) bei tiesioginis prekės gavimas (27 proc.).

Apklausoje dalyvavo 41 tūkst. vartotojų iš 28 pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą.