Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kelionę po Lietuvą su nakvyne atliko 69 proc. gyventojų, o net 64 proc. pagrindines metų atostogas leido gimtinėje.

„Tai rodo, kad pandemijos išugdytas įprotis atostogauti artimesnėse vietose įsitvirtino ir tampa ilgalaike tendencija – žmonės vis dažniau renkasi kokybę vietoje egzotikos, o vietinis turizmas tampa ne alternatyva, bet ir pirmu pasirinkimu“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.

Jaunoji karta formuoja naują kelionių kultūrą

Didelis dėmesys šiemet skirtas 18–30 metų vaikų neturinčių keliautojų grupei. Tyrimas rodo, kad ši demografinė grupė aktyviai keičia turizmo rinkos žaidimo taisykles – jie dažniau renkasi privačius būstus (41 proc., palyginti su 32 proc. visų keliautojų), o net 28 proc. naudojasi „Airbnb“ platforma (11 proc. tarp visų keliautojų).

„Jaunimas aktyviai seka nuomonės formuotojus, ieško ne tik informacijos, bet ir įkvėpimo. Vieta turi būti ne tik populiari ir graži, bet ir suteikti patirčių, vertų dalytis socialiniuose tinkluose“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Tai rodo, kad pandemijos išugdytas įprotis atostogauti artimesnėse vietose įsitvirtino ir tampa ilgalaike tendencija (...).

Jauni keliautojai ieško ne tik ramybės, bet ir aktyvaus laisvalaikio – dviračių žygių, renginių, barų, festivalių. Vis dėlto jų pasitenkinimas kelionėmis mažesnis – 71 proc., palyginti su 83 proc. visų keliautojų.

Augančios kainos keičia kelionių pobūdį

Finansiniai aspektai daro vis didesnę įtaką – vidutinės kelionių su nakvyne išlaidos per metus išaugo nuo 177 iki 207 eurų (17 proc. augimas). Per didelės kainos yra pagrindinė priežastis, kodėl net 36 proc. gyventojų šiemet nesirinko kelionių po Lietuvą su nakvyne.

Trumpųjų kelionių (vienos dienos) sumažėjo nuo 48 iki 35 proc., tačiau ilgesnių savaitgalio kelionių populiarumas išaugo – nuo 37 iki 45 proc.

„Kainų augimas yra neišvengiamas, tačiau jis taip pat skatina tiek keliautojus, tiek turizmo paslaugų teikėjus kūrybiškai prisitaikyti. Ilgesnės kelionės tapo populiaria alternatyva, nes žmonės ieško kokybės ir patirčių už prieinamesnę kainą“, – sako O. Gončarova.

Auga dėmesys mažiau žinomiems regionams

Nors Palanga, Druskininkai, Klaipėda, Birštonas ir Šventoji išlieka populiariausiomis kryptimis, vis daugiau gyventojų (43 proc.) šiemet rinkosi mažiau žinomus regionus – dar prieš metus šis rodiklis siekė 33 proc.

Populiariausios veiklos – gamtos objektų lankymas (40 proc.) ir ramus poilsis (40 proc.). Tuo tarpu besilankančiųjų kavinėse ar restoranuose sumažėjo nuo 39 iki 31 proc., kas signalizuoja apie didėjantį kainų jautrumą.

Tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Rait“ VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu. Apklausose dalyvavo 1020 respondentų nuo 18 iki 74 metų, papildomai su 18–30 metų tikslinės grupės atstovais buvo atliktos fokusuotos diskusijos.