„Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui sako, kad tai rodo augantį visuomenės finansinį stabilumą.
„Dabar investuoja kas trečias Lietuvos gyventojas. Tai žymi ne tik finansinio raštingumo ir elgsenos, bet ir įpročių pokytį, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Kolmatsui. – Šiuo metu artėjame prie situacijos, kai investavimas tampa normalios finansinės gyvensenos dalimi.“
Pasak D. Kolmatsui, rezultatai taip pat rodo, kad investavimas jau nebėra „labiau pasiturinčių žmonių privilegija“.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai gyventojai investuoja norėdami gauti papildomų pajamų prie atlyginimo – tokių investuotojų dalis nuo 2016-ųjų padidėjo nuo maždaug 30 proc. iki 60 proc. 2025-aisiais. Dar 50 proc. jų investuoja pensijai, kiek daugiau nei 20 proc. – būstui, 10 proc. – automobiliui (beveik nekito).
Be to, žmonės pradėjo investuoti didesnes sumas.
„Dabar kas penktas Lietuvos gyventojas investicijoms gali skirti 200 eurų ir daugiau per mėnesį. Tai rodo, kad taupome, investuojame, kad ekonomika auga, kad darbo užmokestis auga sparčiau nei išlaidos, kad turime galimybių patenkinę būtinąsias išlaidas daugiau lėšų skirti investavimui“, – kalbėjo D. Kolmatsui.
Anot jos, per dešimt metų septynis kartus daugiau pradėta investuoti į vertybinius popierius, triskart – į biržoje prekiaujamus fondus (ETF), investicinius fondus – keturiskart.
„Populiaria priemone išlieka indėliai, nors indėliai nėra investavimo priemonė, labiau taupymo priemonė. (...) Kas penktas Lietuvos gyventojas vis dar traktuoja nekilnojamąjį turtą kaip investiciją“, – sakė „Artea“ atstovė.
Didesni finansiniai rezervai, tačiau planuojama trumpesniam laikotarpiui
Anot D. Kolmatsui, apklausa, be kita ko, parodė padidėjusias gyventojų galimybes išgyventi sudėtingesnius finansinius laikotarpius – dabar kas penktas namų ūkis iš santaupų nekeičiant gyvenimo būdo galėtų išgyventi daugiau nei metus, kai 2016 metais jų buvo tik 3 procentai.
Be to, per 10 metų nuo 57 proc. iki 28 proc. sumažėjo dalis namų ūkių, kurie iš sukauptų finansų gali išgyventi labai trumpai – tris mėnesius.
„Pokyčiai liudija, kad ne tik taupome, bet ir sukaupiame tuos finansinius rezervus, esame atsparesni ir visuomenė tampa labiau finansiškai stabili“, – pabrėžė D. Kolmatsui.
Tyrima, be to, atskleidė, kad pajamas planuoja apie 85 proc. gyventojų, o išlaidas – 60 proc. Vis dėlto savo asmeninius finansus dešimčiai metų ar ilgiau planuojančių žmonių dalis susitraukė nuo 20 iki 8 proc., tačiau planuojančių iki dvejų metų – išaugo nuo 28 iki 42 procentų.
Anot D. Kolmatsui, sumažėjusį finansinį toliaregiškumą galimai lemia geopolitinės rizikos ir jų keliamas neapibrėžtumas: „Žmonės labiau linkę yra galvoti apie trumpesnį horizontą negalvodami apie ilgalaikę ateitį.“
Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, balandžio 18–28 dienomis apklaususi 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Naujausi komentarai