– Pradėkime nuo to, kaip keitėsi pigiausių produktų krepšelio kaina gegužės mėnesį, lyginant su balandžiu. Koks buvo mėnesio pokytis?

– Iš tiesų, tas augimas nėra labai didelis. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, pigiausias krepšelis pabrango maždaug 1,5 proc., o žinomų prekių ženklų – apie 0,5 proc. Tačiau jeigu žiūrėtume palyginimą su praėjusiais metais, tai pigiausi produktai pabrango net 16 proc., o žinomų prekės ženklų – apie 9 proc. Bendrai sudėjus – apie 12 proc. Tad kaip ir sakėme metų pradžioje, kad turėsime dviženklę maisto infliaciją, ir tą dabar iš esmės ir matome.

– Ar realu, kad maisto kainos visai neaugtų?

– Tokios realybės nėra. Vienintelė situacija, kai maistas gali atpigti – tai kažkokia didelė krizė ar vartojimo kritimas. Esame matę produktų pigimo laikotarpius – pavyzdžiui, 2009 metais buvo defliacija, kainos krito. Tokie kritimai atsiranda, kai smarkiai pinga žaliavos arba kai ekonominė situacija tokia prasta, kad žmonėms tiesiog nebelieka pinigų. Kai nėra pinigų, nėra ir paklausos – kainos tada mažinamos. Bet tai būtų apokaliptinis scenarijus, kurio nesinorėtų.

– O kaip dabar atrodo santykis tarp atlyginimų augimo ir maisto produktų kainų – ar vis dar galime sau leisti tiek pat, ar jau sunkiau?

– Iš tiesų, maistą įperkame blogiau. Vidutiniškai Lietuvoje gyventojai maistui išleidžia apie 25 proc. visų savo išlaidų – jei įtrauktume ir neapmokestinamas prekes bei akcizus. Tuo tarpu senosiose ES šalyse žmonės maistui skiria tik 10–12 proc. Tad tai labai didelis skirtumas. Pastaruoju laikotarpiu mūsų perkamoji galia maistui netgi sumažėjo – keliais procentiniais punktais.

– Čia pas jus buvo įrašas apie makaronų kainas – vokiškas ir lietuviškas? Kokia mes visgi esame „gerovės valstybė“, ar ne? Galime mokėti dvigubai brangiau.

– Taip, buvo netgi ne vokiškos, bet prancūziškos kainos. Ta pati prekė Lietuvoje kainavo dvigubai daugiau. Ir čia pagrindinis paaiškinimas – ne logistika ar kažkokios techninės smulkmenos. Esminė priežastis – konkurencija. Vakarų šalyse ji gerokai didesnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet juk pas mus dažnai aiškinama, kad maža rinka, todėl ir kainos didesnės?

– Problema ta, kad pas mus mažai konkurencijos. Visi verslo dalyviai – tiek prekybininkai, tiek tarpininkai – nori važinėti tokiais pačiais „Mercedesais“ kaip ir Vokietijos rinkos atstovai. Todėl ir visos sąnaudos pas mus tampa privačiai didesnės. Be to, dar prisideda PVM ir kiti veiksniai. Turime penkis pagrindinius rinkos žaidėjus – tai didieji prekybos tinklai, kurie gana ramiai pasidaliję rinką, gyvena sau tyliai, stabiliai. Reikšmingesnis sukrėtimas buvo tik 2015–2016 m., kai į rinką atėjo „Lidl“. Tada trumpam ir pasidžiaugėme išaugusia konkurencija. Beje, tuo metu buvo momentų, kai stebėjome ir maisto kainų defliaciją – trumpalaikį kainų mažėjimą. Bet vėliau visi patogiai vėl įsitaisė savo vietose, ir turim, ką turim.

– Pažvelkime dabar į patį krepšelį – kas labiausiai pabrango, ar buvo, kas atpigo? Kokios ateities tendencijos?

Pirmiausia kaina lentynoje išpučiama, o tada padaroma nuolaida.

– Nenoriu per daug gilintis į tokius produktus kaip kava ar šokoladas, kurių kainos praktiškai padvigubėjo. Įdomesnis atvejis yra obuoliai – jų kaina, lyginant su pernai metais, išaugo net 71 proc. Tačiau tai laikina – tiesiog senasis derlius buvo brangesnis, o dabar laukiame naujo, kuris gal kiek atpigins situaciją. Aliejus šiuo metu brangsta 30 proc. Anksčiau turėjome laikotarpį, kai jis buvo atpigęs net 40 proc. Kiaušiniai taip pat brangsta. Vištiena pradeda brangti. Brangsta ir tos žaliavinės prekės, kurios vėliau įeina į kitų prekių sudėtį. Tad po truputį tai veikia visų kitų prekių kainas.

– Mes čia pastebėjome kavą, prekybos centruose žmonės pradėjo dalyntis nuotraukomis su kosminėmis kavos kainomis. Vienas prekybos tinklas netgi skambiai paskelbė karą kavos kainoms.

– Taip, ir čia prisideda ne tik derliaus ar nederliaus klausimai – šalo, nenušalo ir panašiai. Pas mus dar prisideda lietuviški kainodaros ypatumai. Pirmiausia kaina lentynoje išpučiama, o tada padaroma nuolaida. Jei lygintume su Prancūzija ar kitomis Vakarų šalimis, jų reguliarios kainos dažnai nebūna taip išpūstos. Tad jeigu lyginsime jų reguliarią kainą su mūsų reguliaria – mūsų vos ne dvigubai didesnė. Nes pas mus dažnai taikomos 50–60 proc. nuolaidos, kai kitur – tik 10–20 proc.

– Jūs taip drąsiai sakot – pas mus kainos išpūstos?

– Taip, išpūstos.

– Kasdienybėje turbūt aktualiausia tampa vištiena ir kiaušiniai. Kas čia nutiko, kad taip pabrango?

– Žinokit, čia ir vėl keli sluoksniai susideda. Vienas dalykas – ligos. Labai gerą ataskaitą pateikė lenkų specialistai. Jie sako, ko jūs norite? Labai norėjote ekologijos – išleidote vištas į lauką, laikymo sąlygos pasikeitė, jos gauna daugiau infekcijų, dažniau serga. Atitinkamai, jas tampa brangiau ir sudėtingiau auginti, tad kainos kyla. Mūsų pigiausia pozicija – vištienos ketvirtis. Pernai kainavo 1,99 euro, o dabar – jau 2,50 euro už kilogramą. Kiaušiniai – anksčiau galėjai nusipirkti už 1,50 euro, o dabar – už kokius 2 eurus, jei ne daugiau. Taigi kartais ir patys prisidirbame. Ir dar, kaip girdime, Rusijoje didėja muitai žemės ūkio produktams, tas pats ir Ukrainoje. Tai mes rudeniop turbūt pamatysim, kiek tie žemės ūkio produktai buvo tų gyvūnų pašaruose. Nes dabar gal dar lentynose nematome, o jie savo vaidmenį atlieka dažnai kitose vietose.

– Tai apibendrinant, situacija nėra labai gera. Ir žvelgiant į ateitį, atrodo, kad maisto kainos atsikvėpti nelabai leis?

– Vasarą tikrai dar turėsime dviženklę infliaciją. Pernai tuo metu kainos buvo kiek sumažėjusios, tad šiemet ant tos pigesnės bazės užsidės dabartinės kainos. Ir tada prisidės visi kiti veiksniai, apie kuriuos kalbėjom – didesni muitai ir visa kita.