Nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltų iššūkių Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą – pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), šiemet ūkio augimas išliks teigiamas ir turėtų siekti 1,8 proc. Žymus infliacinis spaudimas, jaučiamas 2022 m., kitąmet turėtų silpnėti, stabilizavusis energijos ir žaliavų kainoms.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų. Per ketvirtį pokytis buvo neigiamas ir siekė –0,4 proc.

Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą – šiemet šalies ūkis turėtų augti, nors ir lėtesniu tempu, nei prognozuota iki karo.

Pasak kai kurių Lietuvos ekonomistų, baimė dėl didesnio karo poveikio mūsų ekonomikai nepasitvirtino. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Vis dėlto kai kurie ekonomistai atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija.

Parama – pažeidžiamiausiems

TVF akcentavo, kad artimiausiu metu svarbu fokusuotis į tikslinę paramą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o ilgesniuoju laikotarpiu – tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą, stiprinant ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą sukrėtimams.

„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, dėl Rusijos karo Ukrainoje susiduria su ekonomikos iššūkiais – nuo išaugusių energijos kainų iki sutrūkinėjusių tiekimo grandinių. Vis dėlto Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą – šiemet šalies ūkis turėtų augti, nors ir lėtesniu tempu, nei prognozuota iki karo, o darbo rinka išlieka atspari. TVF teigiamai vertina Vyriausybės priimtus sprendimus, kuriais siekiama amortizuoti neigiamus karo padarinius. Pritariu fondo ekspertų vertinimui, kad galimos papildomos paramos priemonės turėtų būti tikslinės, aiškiai apibrėžtos, trumpalaikės ir, svarbiausia, nedidintų infliacinio spaudimo. Artimiausio laikotarpio iššūkių fone negalime pamiršti ir įsisenėjusių problemų – turime tęsti reformų įgyvendinimą, stiprindami ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą. Šiuo atžvilgiu itin svarbios plane „Naujos kartos Lietuva“ suplanuotos reformos ir investicijos į tokias sritis kaip žalioji ar skaitmeninė transformacija“, – praėjusią savaitę teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos ekonomika gerai atlaikė pandemijos sukrėtimą ir 2021 m. demonstravo sparčius augimo rodiklius. TVF ekspertai įspėja, kad didelis neapibrėžtumas ir geopolitinės rizikos gali neigiamai veikti ūkio augimo tendencijas ir sukelti užsitęsusią aukštą infliaciją, kurią didžiąja dalimi lemia išoriniai veiksniai, tokie kaip Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste žymiai išaugusios energijos, žaliavų ir maisto kainos tarptautinėse rinkose.

TVF teigiamai vertina Vyriausybės pasirinktą politikos kryptį ir šių metų balandžio mėnesį paruoštą 2,26 mlrd. vertės paketą, skirtą energijos kainų šoko poveikiui šalies ekonomikai, verslui ir visuomenei amortizuoti. Tačiau TVF atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti galimo papildomo infliacinio spaudimo, tolesnės paramos priemonės šoko akivaizdoje turi būti tikslinės, laikinos ir skirtos labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

Reikia daugiau pajamų

Įvertinus augančius išlaidų poreikius, TVF skatina ieškoti papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, pavyzdžiui, įgyvendinant nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių pakeitimus ir taip išplečiant mokestinę bazę mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių pagrindu. Šiuo atžvilgiu Finansų ministerijos pateiktą siūlymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio modelio keitimo TVF vertina kaip žingsnį tinkama linkme.

TVF ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvos prekybos ryšiai ir energetinė priklausomybė nuo Rusijos nuosekliai mažėjo nuo Lietuvos įstojimo į ES ir šis procesas dar labiau paspartėjo po Krymo aneksijos 2014-aisiais. 2021 m. Lietuvos eksporto dalis į Rusija, Ukrainą ir Baltarusiją sudarė tik 16 proc., o 90 proc. eksporto į Rusiją sudarė reeksportuojamos (ne lietuviškos kilmės) prekės, todėl Lietuvos ekonomika Rusijos karą su Ukraina pasitiko tvirtoje pozicijoje.

„Lietuvos ekonominiai ryšiai su Rusija nuosekliai menko jau keletą metų. Rusijos karą Ukrainoje Lietuvos ekonomika pasitiko stiprioje pozicijoje turėdama pakankamus fiskalinius rezervus, gerai kapitalizuotą ir sukrėtimams atsparų finansų sektorių bei stiprią išorės poziciją. Atitinkamai karo padariniai Lietuvos ūkiui bent jau kol kas yra riboti, o ekonomika toliau augs, nors ir lėtesniu tempu. Nepaisant nepalankios geopolitinės aplinkos, turime siekti pažangos įgyvendinant produktyvumą didinančias reformas, kurios būtinos tolesnei pajamų konvergencijai su Vakarų šalimis užtikrinti“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Nepalankus metas reformoms

Anot TVF, bankų sistema Lietuvoje gerai kapitalizuota ir likvidi, pasiruošusi atlaikyti ir didesnio masto ekonomikos sukrėtimus, prisitaikyti prie kintančios situacijos. Pabrėžiama, kad įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis yra gana tvirta, tačiau spartus nekilnojamojo turto kainų augimas išlieka rizikos šaltiniu. TVF teigiamai įvertino Lietuvos banko žingsnius makroprudencinės politikos srityje, įskaitant didesnį pradinio įnašo reikalavimą perkant ne pirmą būstą.

TVF pabrėžia, kad nors dabartinė situacija dėl karo Ukrainoje yra mažiau palanki struktūrinėms reformoms įgyvendinti, ilgalaikiai iššūkiai Lietuvos ekonomikai išlieka aktualūs, todėl svarbu spartinti švietimo ir sveikatos priežiūros reformas, panaikinti transporto infrastruktūros spragas, siekiant užtikrinti tvarų produktyvumo augimą ir tolesnę sparčią pajamų konvergenciją su Vakarų Europa. Tikimasi, kad ES investicijos, įskaitant ir planą „Naujos kartos Lietuva“, suteiks reikiamą postūmį  būtinoms pertvarkoms ir reformoms įgyvendinti. Taip pat būtina toliau spręsti klimato kaitos klausimus ir stiprinti energetinį saugumą. TVF vertinimu, CO2 komponento įtraukimas į aplinkosaugos mokesčių sistemą ne tik sukurtų reikalingas paskatas mažinti energijos vartojimą ir aplinkai žalingas emisijas, bet ir papildytų valstybės biudžetą.

Ekonomistai: BVP augimas lėtėja mažiau, nei prognozuota

„Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašaus lygio, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį, – stagfliaciją. Kainos didelės, metinė infliacija išlieka aukšta, ekonomikos augimo nėra – atitinkamai reikia planuoti ir savo gyvenimą ateinantį pusmetį“, – penktadienį BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis anksčiau prognozavo, kad BVP augimas antrąjį ketvirtį augs 3,2 proc., tačiau sako, kad skirtumo nereikėtų sureikšminti, nes bendros tendencijos vis tiek rodė, jog šalies ekonomikos augimas išsikvepia, o antrąjį pusmetį lėtėjimą lėmusios problemos niekur nedings.

„Bendros makroekonominės prognozės išlieka labai aiškios, BVP duomenys patvirtina, kad ekonomikos augimas išsikvėpė dėl įvairių priežasčių, tai nėra tik karo Ukrainoje ar energetikos krizės Europoje padarinys, prie to prisideda ir labai didelė infliacija, kuri sumažino gyventojų perkamąją galią ir dalis gyventojų jau mažina išlaidas; tikėtina, kad visos šios problemos tęsis ir antrąjį 2022-ųjų pusmetį – gyventojų perkamoji galia prarasta, sunku tikėtis, kad namų ūkių vartojimas augs“, – sakė ekonomistas.

Anot N.Mačiulio, tai nereiškia krizės, tačiau spartus ekonomikos augimas baigėsi.

„Antrąjį pusmetį matysime stagnaciją: mūsų neapima didelė krizė, bet spartaus ir svaigaus ekonomikos augimo laikotarpis baigėsi, matysime šiek tiek nuosaikesnes ekonomikos tendencijas“, – sakė jis.

***

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad BVP augimas per metus rodo, jog Lietuvos ekonomika kol kas sugeba labai gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį.

„Turint omenyje, kad vyksta karas Ukrainoje – netolimoje šalyje, o tiek dėl sankcijų taikymo, tiek dėl besikeičiančios visuomenės ir verslo pozicijos agresorių – Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu nyksta bet kokie prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir šių valstybių, toks BVP rezultatas yra tikrai geras“, – praėjusią savaitę BNS sakė banko analitikas.

„Vis dėlto tikėtina, kad ir trečiąjį ketvirtį turėsime BVP augimo nuosmukį – techninę recesiją, nes jau bus jaučiamas realus sankcijų taikymo poveikis, ypač kalbant apie tiekimo pusę, nes iki šiol jas paskelbus buvo pereinamasis laikotarpis“, – pridūrė T.Povilauskas.

Pasak SEB ekonomisto, Lietuvos pramonė, eksportuotojai antrąjį šių metų pusmetį ypač pajus lėtėjančios Europos ekonomikos įtaką, vidaus vartojimo mažėjimą ir infliacijos poveikį.

„Greičiausiai užsakymai iš Europos Lietuvos pramonei dar juda inertiškai, tačiau, lėtėjant euro zonos lokomotyvui, ketvirtasis ketvirtis gali parodyti tikrąjį vaizdą“, – sakė T.Povilauskas.

„Kad ir kaip būtų, bent jau mūsų bankas 2022 m. BVP augimo prognozę vis dėlto šiek padidins – nuo karo pradžios prognozuotų 0,9 proc. iki maždaug 1,1 proc. BVP augimo“, – pridūrė jis.

***

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad antrąjį ketvirtį BVP pokytis, palyginti su pirmuoju, buvo neigiamas ir trečiąjį ketvirtį ši tendencija neabejotinai išliks.

„Spalio mėnesį galėsime oficialiai skelbti, kad Lietuvos ekonomika panyra į recesiją. Kad trečias ketvirtis sugeneruotų augimą, tikimybė  nedidelė“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

„Mažėjantis augimas, tikėtina, reikš mažesnį darbuotojų poreikį, atitinkamai tai reikš galimai augsiantį nedarbo lygį – gal nežymiai, nes tie kritimai nėra dideli. Tada, kylant nedarbo lygiui arba jam bent jau nebemažėjant, matematiškai sumažės spaudimas didinti atlyginimus ir jų augimo nevertėtų tikėtis“, – pridūrė jis.

Ž.Mauricas teigė, kad infliacija turėtų reikšmingai sumažėti.

„Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, žiemą, infliacija turėtų tapti vienženklė, o kitų metų antrojoje pusėje ji taps neigiama, nes labai greitai didžiąją kaštų augimo dalį verslas permetė galutiniam vartotojui pakeldamas kainas, o dabar turi nemažai rezervo mažinti kainas“, – prognozavo jis.

Anot jo, kainų mažėjimą pirmiausia turėtų pajusti buitinės technikos pirkėjai.

„Šios įmonės beveik dvejus metus gyveno prekių deficito sąlygomis. Dabar sandėliai gal ne perpildyti, bet užpildyti, o vartojimas sumažėjo, kai kurių prekių – žymiai. Turi įtakos atostogos. Bet kai žmonės ir iš jų grįš, jie nepuls vartoti, taupys žiemai dėl pabrangusių energijos išteklių ir tada prasidės kainų karai. Visų pirma gruodį matysime daug nuolaidų“, – tvirtino „Luminor“ banko ekonomistas.

***

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad antrojo ketvirčio BVP rezultatas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis.

„Kai Rusija užpuolė Ukrainą, pesimizmo buvo gerokai daugiau. Paskelbti rezultatai rodo, kad verslas vis dėlto sugeba šioje aplinkoje veikti ir auginti pridedamąją vertę. Tai suteikia vilčių, kad metai bus pozityvūs“, – BNS teigė jis.

Tačiau verslo konfederacijos atstovas atkreipė dėmesį, kad šį optimizmą gali sugriauti Rusijos dujų šantažo poveikis.

***

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad metinis BVP pokytis rodo, jog Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir kol kas nereikėtų nerimauti dėl ketvirtinio BVP sumažėjimo.

„Šiuo metu galime konstatuoti tik tai, kad Lietuvos BVP situacija yra labai netolygi: turime stagnuojantį vidaus vartojimą, bet toliau stebime sparčią eksportuojančių sektorių plėtrą. Tai dar ne krizė – tikrosios bėdos gali prasidėti tada, kai pradės lėtėti pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas – eksportas, tačiau kol kas jis dar sparčiai auga“, – teigė A.Izgorodinas.

***

Bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad palyginamosios bazės efektas jau ima veikti nepalankiai. Anot jos, sėkmingus antrosios praėjusių metų pusės rezultatus šiemet pranokti bus itin sunku.

Pasak jos, neapibrėžtumą toliau aštrina kritinės geopolitinės aplinkybės, sankcijų mastas ir karo atgarsiai globalioje ekonomikoje.