Uostas statybininkų ieško užsienyje

Lietuvos bendrovės gerokai pabrangino uosto krantinių statybos įkainius, todėl Uosto direkcija darbų vykdytojų pradėjo ieškoti užsienyje.

Praėjo tie laikai, kai uosto skelbtuose konkursuose dalyvaudavo po dešimt-penkiolika kompanijų, o kainos mažėdavo. Dabar konkursuose dalyvauja susijungę du trys statybos kompanijų konsorciumai ir kainos kaskart kyla.

„Nuo 2003 metų uosto statybos įkainiai pakilo daugiau kaip 40 procentų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas. Krantinėms statyti Uosto direkcija priversta kasmet skirti daugiau pinigų. Šiais metais tam numatyta 241 mln. litų.

Brango ne tik metalas, kurio daug naudojama statant krantines, bet ir darbo jėga. Kilo technikos naudojimo išlaidos. Tačiau uosto vadovybė įsitikinusi, kad Lietuvos kompanijos yra pernelyg išpūtusios statybų įkainius.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsienio kompanijoms surengė konferenciją, kur pristatė artimiausiu metu vyksiančias dideles statybas. Šiemet bus skelbiami konkursai statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą bei rekonstruoti „Begos“ naudojamas 66-ą ir 67-ą krantines. Prognozuojama, kad pastatyti terminalo krantines kainuos apie 130 mln., „Begos“ krantines – apie 140 mln. litų.

S.Dobilinskas tikisi, kad pavyks pritraukti užsienio kompanijų, kurios statys pigiau ir kokybiškiau. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kiek suinteresuotų pasaulinių kompanijų atstovų vakar domėjosi Klaipėdos uosto statybomis.

„Dalyvavo daug konsultacinių kompanijų bei rangovų iš užsienio žvalgų. Rezultatai bus žinomi rudenį, kai surengsime konkursus“, - tikino S.Dobilinskas.

Pagrindinės uosto statybos bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinis direktorius Kęstutis Zubrickas teigė, kad užsienio statybininkų įkainiai yra didesni nei lietuvių. Pasaulyje, o ypač Azijos šalyse, yra uostų statybos bumas, kuris smarkiai didina tiek metalinių krantinių įlaidų, tiek specialios technikos, tiek statybininkų darbo jėgos vertę.