Uoste interesai kertasi dėl pusmetrio

Jau kurį laiką tarp Uosto kapitono tarnybos ir krovos kompanijų vadovų tvyro nesutarimas, kuris pasiekė ir susisiekimo ministrą.

Centimetras lygus 60 tonų

Uosto verslininkų ir kapitono interesai susikirto dėl vadinamojo klirenso. Tai yra atstumas tarp uosto vandens telkinio dugno ir laivo apačios. Klaipėdos uosto kapitono įsakymu yra nustatytas pusantro metro klirensas.

Dabar laivybos kanalo gylis atkarpoje nuo uosto vartų iki Danės upės yra 14 metrų. Tai reiškia, kad prie pirmųjų krantinių galima krauti laivus, kurie nugrimzta iki 12,5 metro. Išskirtiniais atvejais, kai oro sąlygos palankios, uosto kapitonas yra leidęs krauti laivą iki 12,7 metro gramzdos.

Kraunant į Klaipėdos uostą galinčius atplaukti didžiausius „Panamax“ tipo laivus, vienas centimetras reiškia papildomas 60 tonų krovinių. Pusės metro gramzda leistų daugiau pakrauti iki trijų tūkstančių tonų krovinių. Todėl dėl pusmetrio ir kertasi interesai.

Pas kaimynus kitaip

Šiuo metu uosto laivybos kanalas iki Danės žiočių papildomai gilinamas puse metro. Beveik 40 mln. litų vertės darbai bus baigti šių metų rudenį. Taip pageidaujamas pusmetris atsiras. Tačiau uosto krovos kompanijų atstovai nori dar pusmetrio.

Jei uosto kapitonas nusileistų ir nustatytų tik vieno metro klirensą laivybos kanale, nuo rudens galima būtų krauti laivus iki 13,5 metro gramzdos. Tai yra papildomai pakrauti iki šešių tūkstančių tonų krovinių.

Neseniai lankęsis Vokietijoje klirenso klausimą vėl pradėjo kelti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas. Jis sužinojo, kad šios šalies uostuose yra nustatytas tik vieno metro klirensas.

„Jau artimiausiu metu galėtume pagerinti Klaipėdos uosto krovą, jei laivams po kyliu paliktume vieną metrą“, – teigė V.Greičiūnas.

„Kai kuriuose uostuose klirensas yra ir pusmetris. Tačiau tų uostų dugne yra dumblas. Jei laivas jį užkabintų, nieko neatsitiktų. Klaipėdos uosto dugną sudaro akmenuotas kietas moreninis molis. Įtakos turi ir srovės bei nešmenys iš Kuršių marių. Todėl negaliu leisti rizikuoti“, - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Įvertino ekspertas

Apie Klaipėdos uosto klirensą kalbama jau kelerius metus.

„Pasikvietėme tarptautinį ekspertą, kuris atliko Klaipėdos uosto studiją. Prieš tai tą patį jis buvo daręs aštuoniolikos pasaulio šalių uostuose. Jūrų mokslų daktaras iš Didžiosios Britanijos Bryanas Barrass’as konstatavo, kad pusantro metro klirensas Klaipėdos uoste yra optimalus ir pagrįstas“, – aiškino V.Lukoševičius.

Pusės metro klirenso klausimas Klaipėdos uoste kol kas lieka atviras. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius mano, kad prie jo teks grįžti, kai bus atliktas išsamus uosto dugno tyrimas.

Tačiau už saugumą uoste atsako jo kapitonas. Nors ir suinteresuoti daugiau krauti – nei direktoriai, nei ministras negali priversti jo priimti sprendimą, kuris gali kenkti uosto saugumui.

„Visais laikais, įskaitant ir sovietmetį, klirensas Klaipėdos uoste buvo pusantro metro. Jeigu laivybos kanale ir sumažinčiau jį puse metro, vis tiek negalėtume krauti laivų daugiau nei iki 13 metrų gramzdos. Riboja gylis jūroje už vartų. Įvertinus laivo nusėdimą dėl padidėjusio greičio išplaukiant iš uosto, jo pasvirimą, bangavimą už molo – atstumas tarp laivo ir dugno negali likti mažesnis nei du metrai“, - aiškino uosto kapitonas V.Lukoševičius.