Vakarų Lietuvos sostinės raida

Už modernų uostamiestį

Teritorijų planavimo komiteto pirmininko Kęstučio Vaišvilos pozicija: leisti statyti viską, ko nedraudžia įstatymai

Klaipėdos miesto Teritorijų planavimo ir strateginės plėtros komitetai rengia naujojo miesto bendrojo plano iki 2025 m. projektą.

Jis rengiamas trimis etapais: pernai pirmajam svarstymui buvo pateikti urbanistinės, pramonės, transporto, inžinerinių tinklų ir uosto vystymosi grafiniai ir tekstiniai sprendimai; šiemet projektas bus teikiamas viešam svarstymui ir savivaldybės tarybai, kad pritartų preliminariems sprendimams; bendrojo plano projektą numatoma užbaigti šių metų gruodį ir pateikti jį miesto tarybai tvirtinti.

Supažindinti su miesto bendrojo plano projektu ir Klaipėdos vizija paprašėme Teritorijų planavimo komiteto pirmininką Kęstutį Vaišvilą.

Bendrasis planas – ne šios dienos fiksavimas

Pasak komiteto pirmininko, pagrindinis plano tikslas – miesto plėtra, jo išvystymas geresniam ir patogesniam klaipėdiškių gyvenimui. Politikai sprendžia miesto ateitį, sprendimus vykdo savivaldybės administracija.

- Mes turime numatyti, kokia bus Klaipėda ateityje, kas ir kur bus statoma, kaip atrodys miestas ir ar patogu jame bus gyventi žmonėms. Tad viena svarbiausių – būsto plėtros programa. Gyvenamuosius namus numatoma statyti pačioje gražiausioje, miškingoje, arčiausiai vandens telkinių esančioje šiaurinėje miesto dalyje. Kad ateityje Klaipėdoje būtų patogus susisiekimas, kad gatvės, gatvelės ir kiemai, kaip dabar, nebūtų užkimšti automobiliais – būtina kompleksiškai išnagrinėti transporto problemas: miesto apvažiavimo kelius, greito susisiekimo su pajūrio kurortais galimybes, numatyti, kur įrengsime daugiaaukštes ir požemines automobilių stovėjimo vietas ir t.t. Daug kalbėta apie tilto per Danės upę ties buvusiu tabako fabriku ir “Telekomu” statybą. Jis tikrai bus statomas ir tada atsiras galimybė Tiltų gatvę skirti tik pėstiesiems. Dar vieną tiltą per Danės upę numatoma nutiesti ties Jono kalneliu. Jis pagerintų vietinį susisiekimą. Dėl šio tilto yra dvejojama: vieni sako, kad jis reikalingas, antri – ne. Svarstysim ir nuspręsim, ką daryti, - šiuos ir kitus siūlymus vardijo K. Vaišvila.

Projektai vienas už kitą įdomesni. Štai siūloma jūroje ties II Melnrage įrengti dirbtinę pramogų salą su tiltu. Inžinierius T. Tubis ir architektas P. Lapė pateikė revoliucingą projektą: vietoje tilto statybos ties Smeltės pusiasaliu užpilti marias ir perkasti kanalą per neriją. Tačiau šiai idėjai nepritarta. Sakoma, kad Klaipėda be uosto – tai miestas be ateities. Uostą numatoma paskirstyti zonomis. Kad terminalai nebūtų statomi stichiškai, numatoma uosto vystymąsi reglamentuoti, ypač mažinti sanitarines zonas. Japonų agentūra rengia giliavandenio uosto studiją. Pramonės objektus numatoma koncentruoti užmiestyje ir LEZ teritorijoje, tad dėl pramonės plėtros gali keistis miesto ribos. Sprendžiant turizmo ir rekreacijos klausimus, daugiau dėmesio bus skirta poilsiui Smiltynėje. Gamtosaugininkai siūlo išplėsti Pajūrio regioninio parko ribas iki I Melnragės. Ką daryti su miesto stadionu: statyti naują su sporto ir pramogų centru ar rekonstruoti seną? Bendrajame plane – golfo laukų, sąvartynų, naujų kapinių ir kitų objektų statybos vietų parinkimas, daug įvairių pasiūlymų.

Miesto centre nereikia neužstatytų plotų

K. Vaišvila sakė, kad yra daug žmonių, verslininkų, norinčių statyti gyvenamuosius namus, prekybos, pramonės, poilsio, kultūros ir kitus objektus, tačiau trūksta žemės sklypų. Kita vertus – labai patogios vietos net miesto centre – tuščios, neišvaizdžios, paverstos vos ne šiukšlynais.

Praėjusiais metais aukcionuose buvo parduoti 8 žemės sklypai beveik už 14 mln. Lt. Iš jų 50 proc. pateko į savivaldybės biudžetą, kita pusė – valstybei. Įvyko 7 žemės sklypų nuomos aukcionai, gauta 0,51 mln. Lt žemės nuomos mokesčio. Tačiau, pasak komiteto pirmininko, tikslas – ne vien gauti pinigų. Tegul žmonės statosi, tegul gražėja mūsų miestas. Šiais metais galvojama padvigubinti žemės sklypų pardavimą. Ypač susirūpinta miesto centru, bus siekiama, kad jame neliktų tuščių vietų, aptvertų tvoromis sklypų. O ten, kur statoma, ten sutvarkoma ir aplinka. Be to, sumažinti rinkos kainas gyvenamajam būstui galima tik daugiau statant. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas verslui, gamybai, infrastruktūrai plėtoti, darbo vietoms kurti, reikia daugiau parduoti valstybinės žemės sklypų.

- Kas pastatyta ir dar statoma, kaip gražėja miesto centras, matome eidami pagrindine Herkaus Manto gatve. Reikia tik gerai apsižvalgyti ir pamatysime naujai sutvarkytų vietų. Pernai Teritorijų planavimo komitetas patvirtino 19 detaliųjų ir vieną specialųjį planą, komercinei veiklai centrinėje miesto dalyje suformuota 17 naujų sklypų. Patvirtinome Liepojos g. – Klaipėdos ligoninės, Labrenciškių gyvenvietės už medelyno, Taikos pr. nuo Sausio 15-osios g. iki Dubysos g. detaliuosius planus, Girulių gyvenvietės ir miesto pramogų parko raidos programas. Priimta ir išnagrinėta apie pusantro šimto prašymų ir paraiškų, teritorijų planavimo dokumentams rengti, dauguma jau parengta. Susirūpinta senamiesčio įvaizdžiu. Dabar rengiamas jo detalusis planas ir čia bus siekiama pritraukti privačių investicijų, - pasakojo komiteto pirmininkas.

Nebeliks paupio kvartalo

- Vyrauja nuomonė, kad geriausios miesto vietos ir jo prieigos užstatytos individualiais gyvenamaisiais namais, kotedžais ir nėra kur statyti visuomeninių kompleksų. Nepatenkinti dėl kai kurių statybų, ypač degalinių, žmonės išeina protestuoti. Neretai tenka išgirsti, kad žemės pardavimas susijęs su korupcija. Ar galite paneigti, kad ne taip?

- Kokia gali būti korupcija, jeigu žemė parduodama per aukcioną, kuris skelbiamas spaudoje. Kokioje vietoje bus parduodami sklypai, gyventojai gali pasidomėti ir savivaldybėje, Urbanistinės plėtros departamente, ir mūsų komitete klausti asmeniškai manęs. Degalinių statybos planas yra patvirtintas prieš trejus metus. Visame pasaulyje jos statomos miestuose ir niekam žalos nepadarė, atvirkščiai, jos investuoja į miesto tvarkymą. Nepasakyčiau, kad miestas užblokuotas gyvenamaisiais namais ir nėra vietos kultūros, poilsio, sporto ir kitos paskirties statiniams. Pagal bendrąjį planą gyvenamųjų namų statyba daugiau koncentruosis šiaurinėje miesto dalyje, pietinėje – prekybos, pramogų ir kiti visuomeninės paskirties objektai. Tačiau nubrėžti labai griežtos ribos tarp abiejų miesto dalių negalima. Štai prie prekybos centro “Maxima” Vilniaus prekyba statys “Akropolį”. Prie Žvejų rūmų, “Šilo” parduotuvės, Jakų žiedo, Taikos pr. ir Smiltelės g. bus statomi dideli prekybos centrai. Į žmonių nuomonę, pageidavimus atsižvelgiame, aiškinamės ir, kiek leidžia galimybės, stengiamės padėti. Štai Miško kvartale prie prekybos centro buvo numatytas sklypas gyvenamųjų namų statybai. Gyventojai parašė skundą, kad nenori tos statybos, nes ir taip yra “suspausti” tarp namų. Mes atsižvelgėme, neleidome statyti, bet pasiekė gandas, kad ten vyksta žaidimas – vieno objekto savininkas prašo gyventojų pagalbos, o gyventojai rašo... Senamiestyje dėl skvero prie Tomo g. užstatymo vyko gyventojų protestai. Mes sustabdėme šį reikalą, bet teismas žemę grąžino savininkui. Tačiau tai nereiškia, kad jis statys ten namą. Kodėl? Todėl kad jis turės pateikti detalųjį planą, žiūrėsime, ką jis ten nori statyti, svarstys mūsų komitetas, miesto taryba, - pasakojo K. Vaišvila.

- Ar tiesa, kad apleistą paupio zoną ties buvusiu tabako ir “Trinyčių” fabrikais vienas miesto verslininkas ketina “nušluoti” nuo žemės paviršiaus ir toje vietoje pastatyti modernų miesto kvartalą?

- Iš esmės – taip. Rengiamas detalusis planas, čia numatoma statyti gyvenamuosius namus, komercinės paskirties pastatus. Šį kvartalą su šiaurine miesto dalimi jungs du nauji tiltai.

- Ar išsipildys kada nors klaipėdiškių svajonė pasivaikščioti prie marių krantine, kurios nuo miesto neskirs dar nuo sovietmečio užsilikusios betoninės tvoros?

- Šiandien tas tvoras dar labiau sustiprino mūsų valstybės įstatymai. Krantinės turi daug šeimininkų, tarp jų – muitininkai, pasieniečiai. Ir visi nori būti saugūs. Žodžiu, mes to klausimo neišspręsime, tai Vyriausybės komptencija, - sakė komiteto pirmininkas.

Dirbti reikia nuolat

Pasidomėjus, koks asmeniškas komiteto pirmininko, kaip politiko, indėlis į miesto plėtrą, kuriant jo viziją, K. Vaišvila atsakė:

- Gimiau ir augau Klaipėdoje. Šis miestas man labai artimas, matau, kaip jis kasmet gražėja. Aš taip pat noriu prisidėti prie jo perspektyvos kūrimo. Mano devizas – leisti statyti viską, ko nedraudžia įstatymai. Nes visa, kas statoma, o ne griaunama, daro gyvenimą geresnį ir patogesnį. Matau Klaipėdą įvairiaaukštę, modernų miestą prie jūros, kuris bus labai patrauklus užsieniečiams. Liberalcentristų partijos skyrius, kuriam aš priklausau, patvirtino strateginės veiklos planą 2004-2007 metams. Jame numatyta spręsti labai aktualius miestui klausimus. Pavyzdžiui, tęsti šiaurinio išvažiavimo kelio iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto statybos darbus, parengti ir įgyvendinti daugiabučių namų kiemų kompleksinę tvarkymo programą, sutvarkyti mažųjų laivų uostelio infrastruktūrą, suprojektuoti ir pradėti statyti modernius sporto ir kitų renginių kompleksus, taip pat šiuolaikiškai sutvarkyti M.Mažvydo alėją ir įrengti po ja automobilių stovėjimo vietas bei daugelį kitų svarbių miestui darbų. O kad visa tai būtų įgyvendinta, tiesiog reikia dirbti, - įsitikinęs K. Vaišvila. Miestas prie jūros – ateities Klaipėda iki 2025 m. – šiandien architektų ir Teritorijų planavimo komiteto, vadovaujamo Kęstučio Vaišvilos, vizijoje.