„Profesinė lyčių takoskyra darbo rinkoje dar gana ryški – daugeliui profesijų ir pareigybių būdingi stereotipai bei koncentracija konkrečiose veiklos srityse“, – teigia 115 tūkst. klientų ieškomo darbo analizę visose šalies savivaldybėse atlikusi Užimtumo tarnyba.

Pastebima, jog moterys dažniausiai renkasi rūpybos ir priežiūros, gydymo, mokymo, maisto gamybos, aprangos, grožio, sveikatinimo ir asistavimo sferas. Savo ruožtu vyrai įprastai dirba metalo apdirbimo, transporto srityse, statybos, pramonės ir IT sektoriuose.

„Inovacijos ir skaitmenizacija reikšmingai dar nepakeitė karjeros pasirinkimų lyties aspektu. Stebime, kad ir toliau egzistuoja profesinė segregacija ir  tam tikrų profesijų bendruomenėse stokojama lyčių įvairovės. Didesnė moterų įtrauktis į vyrų dominuojamas profesijas ir aktyvesnis vyrų įsitraukimas į tradiciškai feminizuotas darbuotojų grupes galėtų padėti spręsti trūkstamų profesijų ir tvaraus užimtumo iššūkius“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Lyčių disbalansą iliustruoja penkios profesijos

Atlikta analizė rodo, kad mokytojų padėjėjo, vaikų priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, specialiųjų poreikių mokinių mokytojo, ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogo, maisto ruošimo padėjėjo, slaugos specialisto, medicinos įstaigos registratoriaus, personalo specialisto, kosmetologo ar odontologo padėjėjo darbą renkasi beveik vien moterys. Vyrų šiose veiklos srityse – mažuma.

„Lyčių disbalansą iliustruoja ypač rinkoje išsiskiriančios penkios profesijos, kurių darbuotojų ne visada pavyksta rasti greitai, kaip darbdaviai norėtų: slaugos specialisto darbo ieško 268 moterų ir tik 11 vyrų, kasininko – atitinkamai 481 ir 27, lopšelio-darželio auklėtojo – 119 moterų ir 1 vyras, psichologo – 145 moterys ir 12 vyrų, socialinių darbuotojų – atitinkamai 430 ir 45“, – nurodo Užimtumo tarnyba.

Moterys taip pat dominuoja ir tarp asmenų, pageidaujančių įsidarbinti sveikatos specialistais ar jaunesniaisiais sveikatos specialistais – šios lyties atstovės sudaro apie 85 proc. kandidatų. Be to, kaip ir pernai, gerokai didesni lyčių skirtumai sveikatos specialistų grupėje stebimi tarp ieškančių akušerijos, slaugos, dietologų ir mitybos specialistų darbo – čia moterys sudaro daugiau nei 90 proc.

„Pavyzdžiui, akušerijos specialisto darbo gegužės pradžioje ieškojo išskirtinai moterys, iš 300 norinčių įsidarbinti slaugos specialistais – 11 vyrų, iš 31 pageidaujančio dirbti dietistais ir mitybos specialistais – 2 vyrai. Mažesni lyčių skirtumai – tarp norinčių įsidarbinti veterinarais ar gydytojais specialistais – čia vyrai sudaro apie trečdalį“, – rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Pažymima, jog net ir inžinerines kvalifikacijas įgijusios moterys dažniau renkasi sritis, susijusias su maisto produktų gamybos, rūbų ir tekstilės pramone. Skaičiuojama, kad maisto produktų ir gėrimų technologo darbo ieško 77 moterys ir 8 vyrai, o elektros inžinieriaus darbu domisi 111 vyrų ir 2 moterys.

„Panaši situacija tarp vadovo kelią besirenkančių klientų. Moterys dažniau vadovo karjeros pageidauja personalo, maitinimo įstaigų, sveikatinimo paslaugų, apskaitos ir finansų srityse, vyrams patrauklesnės statytos, gamybos, IT vadovo pozicijos. Dažniausiai tik vyrai domisi statybos vadovo darbu – jie sudaro 96,6 proc. siekiančių įsidarbinti tokiose pareigose. Du trečdaliai vyrų pageidauja dirbti ir tiekimo ar platinimo, gamybos, informacinių ir ryšių technologijų vadovais“, – akcentuoja tarnyba.

Tiesa, asmenys, ieškantys pardavimo ir rinkodaros vadovo darbo, pagal lytį pasiskirsto kone tolygiai, tačiau čia vyrams patrauklesnės komercijos vadovo, moterims – rinkodaros padalinio vadovo pareigos.

Mažiau stereotipų – didžiuosiuose miestuose

Atlikta analizė rodo, kad didžiuosiuose šalies miestuose profesiniai stereotipai yra ne tokie ryškūs. Pasak Užimtumo tarnybos, ten darbo ieškantys vyrai yra šiek tiek atviresni tradiciškai moterų dominuojamoms profesijoms, o moterys dažniau domisi įprastai vyriškais laikomais darbais.

„Visgi Vilniuje ir Kaune vyrai dažniau nei likusioje šalies dalyje domisi pardavėjo, kasininko, virėjo, žmonių išteklių vadovo, socialinio pedagogo, fizioterapeuto, bibliotekininko, buhalterio, socialinio darbuotojo darbu. Ir atvirkščiai – šiuose miestuose matome didesnį profesinių pasirinkimų proveržį – moterys dažniau nei kitur ieško IT ar inžinerijos specialisto darbo, vadovo pareigų statybos, gamybos ar IT srityse“, – tikina G. Sinkevičė.

Pasak jos, Vilniuje darbo ieško pusė visų šalies moterų, pageidaujančių įsidarbinti statybos vadovėmis, ir du trečdaliai siekiančių vadovaujančių pareigų IT ir ryšių technologijų srityse. Sostinėje taip yra ir pusė visų vyrų, besidominčių žmonių išteklių vadovo arba finansų vadovo pareigomis.

„IT specialisto darbo ieškančių moterų registruota pusėje šalies savivaldybių, vyrų – beveik visose. Daugiau nei pusė (56,6 proc.) tokių moterų – Vilniuje. Vyrų koncentracija sostinėje mažesnė nei moterų: vilniečiai sudaro 45,7 proc. visų šalies vyrų, besidominčių IT specialisto darbu“, – rašoma tarnybos pranešime.

Surinkti duomenys rodo, kad pardavėjo darbą daugiausiai renkasi moterys (89,2 proc.). Vyrai tarp kasininko darbo ieškančių tesudaro 5,3 proc., tarp parduotuvių pardavėjo – 8,7 proc. Kasininko darbo vyrai ieško tik 10 savivaldybių, moterys – beveik visose (51). Atviresni šiems darbams – didžiųjų šalies miestų (Vilniaus ir Kauno) vyrai. Vilniuje tarp kasininko darbo ieškančių vyrai sudaro 8,7 proc., Kaune – 9,5 proc. (šalies vidurkis – 5,3 proc.).