Užimtumo tarnyba: nepaisant pandemijos užimtųjų skaičius išliko gana didelis | kl.lt

UŽIMTUMO TARNYBA: NEPAISANT PANDEMIJOS UŽIMTŲJŲ SKAIČIUS IŠLIKO GANA DIDELIS

Pandemijos metu užimtųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau išliko ganėtinai didelis, sako Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

„Nepaisant pandemijos, užimtųjų skaičius išliko ganėtinai didelis ir, matyt, tos priemonės, kurios buvo skirtos suvaldyti situaciją darbo rinkoje, savo pasiekė, nes užimtųjų skaičius, palyginti su kitomis ES šalimis, kito daugiau mažiau panašiai – mažėjo, bet išliko ganėtinai stabilus, išskyrus Graikiją, Ispaniją, Italiją, Portugaliją, kur užimtųjų skaičius mažėjo daugiau, palyginti su bendru ES vidurkiu“, – Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitete trečiadienį sakė I. Balnanosienė.

Jos teigimu, didžiausia dalis užimtųjų išlieka paslaugų, statybos ir pramonės sektoriuose.

Pasak I. Balnanosienės, registruotas nedarbas šiuo metu siekia 15,7 proc., tačiau tam įtakos turi sezoniškumas.

„Kalbant apie registruotą nedarbą, lapkričio 1 dieną jis buvo 14,9 proc. Šiandien turime 15,7 proc., bet įtakos turi sezoniniai darbai, žiema ir kad dalis darbų nutraukiama. Tai bendrosios tendencijos. Rudenį visą laiką darbo rinkoje pastebimas (užimtųjų – ELTA) sumažėjimas ir registracijos Užimtumo tarnyboje šuolis“, – nurodė tarnybos vadovė.

Ji nurodė, kad bedarbio statusą turi 256 tūkst. žmonių.

„Pandemija lemia nedarbo augimą didžiuosiuose miestuose ir čia aišku, kad reikia kalbėti apie tai, jog didžioji dalis užimtųjų buvo tuose sektoriuose, kurie nukentėjo pakankamai stipriai – maitinimo, apgyvendinimo ir turizmo sektoriuose. Vilniuje, Kaune nedarbas yra išaugęs labiausiai“, – sakė I. Balnanosienė.

Tuo metu Klaipėdoje nedarbas augo mažiau.

„Taip yra dėl to, kad pridėtinę vertę šiam regionui ir užimtųjų dinamikai turi baldų pramonė, laivų, inžinerinė pramonė, ir šitas regionas visą laiką išsiskyrė labai aukštu užimtųjų lygiu“, – nurodė tarnybos vadovė.

Kalbėdama apie mažesnes teritorijas, kur buvo registruota daugiausia darbo neturinčių žmonių, ji išskyrė Lazdijus, Rokiškio ir Kalvarijos savivaldybes.

Tuo metu Pakruojyje stebėtos teigiamos tendencijos.

„Klaipėdoje, Pakruojyje nesumažėjo užimtųjų ir registracija neaugo. Pasidomėjau, kas įvyko, – Pakruojyje yra labai daug savarankiškai dirbančių žmonių, bet jie sugebėjo greitai atsitiesti ir vėl tęsti savo veiklą“, – sakė I. Balnanosienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS