Tarptautiniai ekspertai pastabų Lietuvos ekonomikai atveža kas dvejus metus, bet svetimais patarimais lietuviai kliautis ne itin linkę.

„Galbūt reikia kažkiek atsižvelgti į tai, ką sako ekspertai, bet tai nėra sidabrinė kulka, savo galva reikia naudotis taip pat“, – šnekėjo pašnekovas.

Valdžiai ieškant, iš kur paimti pinigų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ragina plėsti tik vieną mokestį.

„Nekilnojamojo turto mokesčiai – vieni mažiausiai kenkiančių ekonomikai, tačiau Lietuvoje išnaudojami nepakankamai“, – kalbėjo EBPO šalių studijų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Isabell Koske.

LNK stop kadras.

Skaičiuojama, kad Lietuva iš nekilnojamojo turto mokesčio surenka 200 mln. eurų – penkis kartus mažiau nei vidutiniškai kitos išsivysčiusios šalys. Viceministras žada, kad simbolinis mokestis greitai keisis į visuotinį.

„Dabartinis nekilnojamojo turto mokestis yra labai ribotas, surenkame labai mažai pinigų, šie pakeitimai vis tiek išplės mokestinę bazę. Tas visuotinumas padidės bet kokiu atveju“, – nurodė finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Nors ir svarstoma apie nuolaidą pirmajam būstui, gyventojai nusiteikę nemokėti visai.

„Laikau tai pamatiniu dalyku, kurį turėtų turėti kiekvienas žmogus be papildomo apmokestinimo, o jei turi du ir daugiau, esi šiek tiek turtingesnis ir gali sau leisti“, – tvirtino pašnekovas.

EBPO siūlo, kad mažai uždirbantys mokesčio gali ir nemokėti – jį kaupti iki būsto pardavimo.

LNK stop kadras.

„Panašius variantus ir svarstome, kad nenukentėtų mažiausias pajamas turintys žmonės“, – teigė finansų viceministras.

Užsienio ekspertė sako, kad Lietuvoje surinkti pinigų galima ir be mokesčių naštos gyventojams. Bet valdžiai reiktų krutinti savą daržą – mažinti valdininkų skaičių.

„Iš kur galima rasti pinigų? Vienas iš būdų – efektyvesnis išlaidų panaudojimas. Viešasis sektorius didesnis nei kitose šalyse, o darbo užmokestis 10 proc. viršija privataus sektoriaus“, – pabrėžė EBPO šalių studijų skyriaus direktoriaus pavaduotoja.

Kiek čia glūdi pinigų, EBPO neįvardija. Tačiau tiksliai žino, kiek galima ištraukti iš pridėtinės vertės mokesčio šešėlio – maždaug 800 mln. eurų.

„Skirtumas tarp to, ką galima surinkti egzistuojant dabartiniams tarifams, tarp to, kas iš tiesų surenkama, surenkama yra mažiau, vadinasi, mokesčiai nuslepiami“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

„Sumažinus šį atotrūkį iki tokio lygio, kaip Estijoje ir Latvijoje, būtų gauta apie 1 proc. BVP papildomų pajamų“, – sakė I. Koske.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet ieškoti nuslėptų mokesčių valdantieji turi mažai ūpo. Atvirkščiai – registravo ne vieną siūlymą, kaip dar labiau patuštinti PVM pajamas. Siūlo lengvatas daržovėms, vaisiams, kavinėms, restoranams.

„Finansų ministerija šiuo metu nelabai mato vietos lengvatoms“, – pabrėžė finansų viceministras.

„Mūsų išrinkti Seimo nariai nori parodyti, kad turi galios, bet tai nelabai dera su dabartine situacija – mums kaip tik reikia surinkti daugiau mokesčių“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Tačiau ir premjeras Gintautas Paluckas neskuba atsižvelgti į užsienio ekspertų pastabas.

„Diskutuodami apie bet kokius mokesčių pakeitimus, tai darysime sąžiningai su savo visuomene, savivaldybėmis, verslo asociacijomis, vartotojų grupėmis. Tai turės poveikį mums, o ne EBPO ar kitai institucijai“, – tikino premjeras.

EBPO pozityviai nuteikia tik dėl ekonomikos augimo – šiemet ji turi augti 3 proc., nes gyventojai ir verslas aktyviai pirks prekes ir paslaugas.