V. ŠAPOKA: VALSTYBĖS PAJAMOS MAŽĖS, KRIZĖS PLANĄ GALI TEKTI KOREGUOTI

Šiuo metu neįmanoma tiksliai prognozuoti, kada pavyks suvaldyti koronaviruso krizę, todėl Vyriausybės parengtas ekonominių priemonių planas turės būti nuolat peržiūrimas ir galbūt koreguojamas, teigia finansų ministras.

Vilnius Šapoka antradienį sakė, kad Lietuvai teks nemažai papildomai skolintis, nes valstybės pajamos neabejotinai mažės.

„Akivaizdu, kad įplaukos į valstybės iždą smuks, nes leidžiame atidėti mokesčius, „Sodros“ įmokas. Turime pasiskolinti tiek paskolų grąžinimui, kurias šiemet turime grąžinti, tiek padengti sumažėjusias įplaukas, tiek papildomai (skolintis – BNS) tam, kad galėtume investuoti ir skatinti ekonomiką“, – žurnalistams Seime tvirtino V. Šapoka.

Pasak jo, šiuo metu bazinis scenarijus yra, kad situacija bus suvaldyta pirmąjį pusmetį, bet niekas neatmeta galimybės, jog naujasis virusas taps nuolatiniu palydovu, kaip ir gripas.

„Dėl to prognozuoti kažką labai tiksliai šiuo metu tikrai nėra įmanoma. Manau, kad tas planas, kurį parengėme, kurį daugelis palaiko, mes tikrai jį periodiškai peržiūrėsime, reaguodami į tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. (...) Planuojame planą A, planą B, iki pat paskutinių abėcėlės raidžių“, – tvirtino ministras.

Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva tokiems šokams dabar yra pasirengusi kur kas geriau nei prieš dešimtmetį.

„Turime sukaupę rezervų, Lietuvos finansinė reputacija yra aukščiausia per visą šalies istoriją, pastaruosius metus finansus valdėme labai atsakingai, turime pačius aukščiausius reitingus, Tą reputaciją išnaudosime tam, kad galėtume sušvelninti šito viruso neigiamą poveikį mūsų šalies ekonomikai, mūsų gyventojams, mūsų ateities perspektyvoms“, – pabrėžė V. Šapoka.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti ir iki vakaro apsispręs dėl Vyriausybės patvirtinto 5 mlrd. eurų vertės ekonominių priemonių plano, kuris padėtų sum

Lietuvos ekonomika gali smukti 1,3–2,8 proc.

Dėl plintančio koronaviruso Lietuvos ekonomika šiemet optimistiniu atveju gali susitraukti 1,3 proc., o pesimistiniu – 2,8 proc., sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„Pagal tas prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, bazinis scenarijus sudarytas remiantis prielaida, kad  Europos Sąjungos ekonomika 2020 metais susitrauks 1,1 proc., tokiu atveju jau atsižvelgus į mūsų ekonomikos skatinimo priemones, preliminariai numatoma, kad Lietuvos  ekonomika 2020  metais susitrauktų 1,3 proc.“,  – antradienį Seime teigė V. Šapoka.   

Pasak jo, tokie rodikliai prognozuojami vertinant naujausias Europos Sąjungos institucijų prognozes, atsižvelgiant į bendrijos finansų ministrų įžvalgas ir kitą informaciją dėl koronaviruso poveikio.

V. Šapokos teigimu, dar pesimistiškesnis scenarijus piešiamas, jeigu koronavirusas nebus įveiktas pirmąjį pusmetį.  

„Kadangi viruso plėtra nesuvaldyta, o židinys yra Europa, darant prielaidą, kad eurozonos BVP smuks apie 2,5 proc., Lietuvos ekonomika susitrauktų apie 2,8 proc.“,  – teigė ministras.  

Pasak jo, jeigu krizė „persikels į antrą pusmetį, turėsime kitokius skaičius“. 

Lietuvos banko (LB) ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 proc. Pasak LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai yra optimistinis scenarijus.

Anksčiau LB prognozavo 2,5 proc. šalies šių metų BVP augimą,  Europos Komisija (EK) – 2,6 proc.,  SEB bankas – 2,4 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – 2,5 proc.

Pernai šalies BVP augimas siekė 3,9 proc. 

Skolinsis ir vidaus, ir išorės rinkose

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad ekonominėms priemonėms, kuriomis siekiama padėti verslui ir darbuotojams sumažinti neigiamas koronaviruso krizės pasekmes, finansuoti Vyriausybė skolinsis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose.    

Tačiau ministras sako, kad dabar suplanuota, 5,4 mlrd. eurų suma dar nėra galutinė.

„Naudosime ir vidinius, ir išorinius (skolinimosi išteklius – BNS)“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė V. Šapoka.  

Pasak jo, realesnės skolinosi sumos paaiškės vėliau, todėl jis prognozuoja, kad Seimas dar turės duoti papildomą leidimą didinti Vyriausybės skolą.

„Neatmetu galimybės, kad reikės papildomai. Tai aiškiai deklaruoju“, – tvirtino V. Šapoka.

Ministras taip pat norėtų, kad Seimas duotų leidimą Vyriausybei skolintis be Seimo leidimo.

„Kad galėtume greitai veikti... Žinodami karantino sąlygas, kaip Seimas fiziškai galės susirinkti...  Būtų visai tikslinga numatyti Vyriausybei teisę savo nutarimu jai pačiai spręsti dėl papildomo skolinimosi ar valstybės garantijų suteikimo“, – teigė ministras.

Biudžeto ir finansų komiteto nariai V. Šapokai pažadėjo teikti Seimui Vyriausybės įgaliojimus praplečiančias pataisas.

V. Šapoka komiteto nariams taip pat pranešė, kad Lietuva jau pradėjo ieškoti, kur pasiskolintų.

„Jau esame susisiekę su  didžiausiais rinkos dalyviais ir tas priemones miksuojame taip, kad tas rezultatas, ta kredito kaina būtų optimali“, –  aiškino V. Šapoka.

„Kreipėmės į tarptautines organizacijas tam, kad būtume pirmoje eilė. Jeigu reikėtų“, – pridūrė ministras.  

Jis neprognozavo galimų paskolų gavimo sąlygų: „Kiek ir kokiomis sąlygomis tas skolinimasis bus, paaiškės tik atėjus į derybas, susisiekus su rinkos dalyviais“.