„Tikrai girdime tuos signalus dėl projekto rizikų, taip pat dėl projekto atidėjimo. Šitie elementai tikrai girdimi ir mes keliame tuos pačius klausimus, kad tos rizikos ne visiškai buvo suvaldytos, kas yra ir pateikta viešai, kad šis projektas dabartinėmis sąlygomis nėra finansuotinas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Akivaizdu, kad per pastarąsias mažiau nei 100 dienų rinkoje neįvyko radikalių pokyčių. Jeigu šis projektas įgyvendinamas ne taip, kaip planuota, priežasčių turbūt reikėtų ieškoti ne mūsų Vyriausybės sprendimuose“, – pridūrė ministras.
Paklaustas, ar ministerija imsis projekto kontrolės, jis neatmetė, kad gali būti įkurta jo priežiūrai skirta komisija.
„Žiūrėsime toliau. Atviras klausimas lieka galbūt kurti projekto priežiūros komisiją“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Šis projektas dabartinėmis sąlygomis nėra finansuotinas.
Apie tai, kad Vyriausybė turėtų prižiūrėti pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projektą anksčiau yra teigęs ir prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Kaip anksčiau skelbė BNS, „Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
Grupės vadovas Darius Maikštėnas interviu BNS sakė, kad vėjo parko projektas gali gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Antras jūros vėjo parkas: derybos su vieninteliu dalyviu
Pavasarį ketinant iš naujo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą Energetikos ministerija siūlo keisti kai kurias jo sąlygas.
Viena jų – jei konkurse būtų gautas tik vieno vystytojo pasiūlymas, siūloma su juo derėtis dėl mažesnio valstybės skatinimo, taip pat nuo 23 iki 8 metų sutrumpinti elektros pardavimo kainos indeksavimo laiką.
Ketvirtadienį užregistruotais Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais ministerija taip pat siūlo vienodai riboti tiek jūros vėjo, tiek sausumos vėjo ir saulės parkų gamybą rinkoje susidarius elektros pertekliui – dabar jūros vėjo parkų ribojimas numatytas tik jei reikėtų užtikrinti sistemos balansą ir išnaudojus kitas tam skirtas priemones.
Be kita ko, ketinama preliminarią 3 mln. eurų kasmetinę įmoką (1 eurą už 1 MWh elektros) skirti ne vien Palangos, kaip buvo numatyta iki šiol, bet ir Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos bei Neringos savivaldybėms.
„Peržiūrėjome projekto sąlygas tam, kad jis būtų subalansuotai vykdomas ir būtų tinkamas tiek vartotojams, tiek bendruomenėms, tiek atsinaujinančios energetikos plėtrai sausumoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Sieks, kad naudos vartotojams atsvertų išlaidas
Ministerija taip pat žada siekti, kad vartotojai už antrąjį jūros vėjo parką nesumokėtų daugiau nei jiems iš projekto bus sukuriama naudų ir ieškoti papildomų jo finansavimo šaltinių.
Peržiūrėjome projekto sąlygas tam, kad jis būtų subalansuotai vykdomas ir būtų tinkamas tiek vartotojams, tiek bendruomenėms, tiek atsinaujinančios energetikos plėtrai sausumoje.
„Šio projekto vystymas neturėtų sukelti papildomos naštos elektros energijos vartotojams. Tai reiškia, kad vartotojai neturėtų papildomai mokėti už šį projektą. (...) Projektas turi būti plėtojamas taip, kad jis būtų finansuotas iš šio projekto naudų“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, vienas iš būdų, kad antrojo jūros vėjo parko kaina neviršytų naudų vartotojams – numatyti, kad projekto vystytojo mokamas pelno mokestis būtų tiesiogiai nukreiptas kompensuoti elektros kainų skirtumams.
„Mokesčiai, kurie surenkami iš šito projekto, turėtų prisidėti prie projekto išlaikymo, amortizacijos tais laikotarpiais, kai reikėtų vystytojui primokėti (valstybė turėtų jam primokėti – BNS)“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Tikisi sutaupyti 500 mln. eurų
Pasak viceministro Airido Daukšo, nuo 23 iki 8 metų sutrumpintas kainos indeksavimo laikotarpis leis sumažinti projekto kainą apie 500 mln. eurų: „Mūsų pakeitimais būtų numatyta, kad laimėta sandorio kaina būtų indeksuojama tik aštuonerius metus – iki tol, kol projektas pradėtų savo veiklą gaminant elektros energiją“.
Pasak Ž. Vaičiūno, indeksavimo laikotarpio sutrumpinimas „neturės esminės žalos vystytojams“ – dėl to, anot jo, konsultuotasi ir su europinėmis asociacijomis.
„Laikotarpis nuo projekto veikimo pradžios, kuomet gaminama elektros energija, mūsų vertinimu, yra perteklinis ir sukuria disbalansą vartotojų atžvilgiu“, – sakė ministras.
Preliminariai skaičiuojama, kad su vystytoju sutarus maksimalią 125 eurų už megavatvalandę (MWh) elektros pardavimo kainą projektas šalies biudžetui per 15 metų gali kainuoti 3,47 mlrd. eurų, tačiau ši suma dar gali didėti dėl indeksavimo.
Tuo metu maksimali projekto nauda, ministerijos skaičiavimais, dėl elektros kainų mažėjimo, vystytojo sumokėto pelno mokesčio bei paramos bendruomenėms per 15 metų siektų 2,105 mlrd. eurų. Anot A. Daukšo, preliminariai, jūros vėjo parkas elektros kainą galėtų sumažinti kiek daugiau nei 3 eurais už MWh.
„Taip pat suprantame, kad jūros vėjo parko dėka būtų eliminuojamos brangios generacijos, kaip pavyzdžiui, dujinės elektrinės, kurios dabar turi būti užkuriamos kai yra elektros energijos stygius“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, tikimasi, kad pakeitus sąlygas elektros pardavimo sandorio su potencialiu laimėtoju kaina bus mažesnė nei maksimali.
Antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kainą prieš skelbiant pakartotinį konkursą dar turės nustatyti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pernai lapkritį, prieš paskelbiant sausį nutrauktą konkursą, buvo nustatytas 75–126 eurų už MWh intervalas.
Naujas aukcionas – artėjant vasarai
Anot Ž. Vaičiūno, jūrinio vėjo parkai užtikrintų pastovesnę, labiau prognozuojamą elektros gamybą bei mažesnes jos kainas rinkoje.
„Sausumoje tiek saulės, tiek vėjo energetikos plėtros galimybės yra apribotos, todėl ilgalaikėje perspektyvoje reikia turėti jūrinio vėjo projektą“, – kalbėjo ministras.
Šiemet sausį Vyriausybė leido laikinai stabdyti pernai lapkritį paskelbtą milijardinės vertės antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. Stabdyti aukcioną bei peržiūrėti jo sąlygas nuspręsta siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė.
Vyriausybei patvirtinus bei Seimui pritarus antrojo antrojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygų pakeitimams, konkursą planuojama iš naujo skelbti gegužės–birželio sandūroje, jo laimėtojas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos.
Antrasis jūros vėjo parkas turėtų pradėti veikti 2033 metais.
Naujausi komentarai