Seimo Ekonomikos komitetas užsimojo tobulinti įstatymus, reglamentuojančius privataus verslo ir valdžios partnerystę. Iki šiol nebuvo įmanoma pasirašyti kai kurių koncesijos sutarčių nepažeidžiant kitų įstatymų.

Problemos dėl žemės

Ekonomikos komitetas Seimui siūlo pakeisti ir papildyti Investicijų bei Koncesijų įstatymus.

"Anksčiau dėl koncesijų kildavo nemažai problemų. Kai savivaldybėms ar Vyriausybei trūksta lėšų įgyvendinti kokį nors projektą, pavyzdžiui, Kauno sporto arenos statybas, jos į pagalbą kviečia privatų sektorių. Tačiau iki šiol koncesijų dažniausiai nebuvo galima įgyvendinti nepažeidus Žemės įstatymo, kuris numato, kad valdžia privačiam sektoriui negali žemės nei parduoti, nei išnuomoti be konkurso. Taigi būdavo atvejų, kad koncesijos konkursą laimėdavo viena bendrovė, o žemės nuomos ar pardavimo – kita", – aiškino vienas iš išvadas šiuo klausimu rengusių Ekonomikos komiteto narių Kazimieras Kuzminskas.

Dabar nutarta, kad jeigu privataus kapitalo ir valdžios partnerystės sutarčiai įgyvendinti būtų reikalinga žemė, ji būtų išnuomojama be aukciono.

Dėl brangiausių – į Seimą

Komitetas taip pat siūlo detalizuoti Investicijų įstatymo punktus, reglamentuojančius privataus kapitalo investicijas į valstybės ar savivaldybių turtą ir veiklos sritis, pavyzdžiui, radijo ir televizijos programų transliavimą.

Be to, norima, kad koncesijų truktų ne mažiau kaip 30 metų, nors Vyriausybė siūlė 20 metų. Pasibaigus sutarčiai, valstybės arba savivaldybės turtas su naujai sukurta verte grąžinamas valdžiai.

Grąžinamo turto būklės reikalavimai būtų nustatyti valdžios ir privataus kapitalo partnerystės sutartyje.

Projekte taip pat numatoma, kad Seimas apsispręstų dėl valdžios ir privataus investuotojo partnerystės, pagal kurią valstybė prisiimtų didesnius nei 200 mln. litų įsipareigojimus. Šias pataisas parlamente ketinama svarstyti birželio 16-ąją.

Koncesijos neskaidrios

Verslininkai džiaugiasi, kad pagaliau imtasi koncesijų klausimo. Tačiau jiems aktualesnė atrodo įvaizdžio problema, o ne įstatymų spragos.

"Jeigu abi pusės nusiteikusios geranoriškai, įstatymus galima apeiti jų nelaužant. Tačiau kai tik pradedama kalbėti apie koncesiją, visuomenėje iš karto kyla diskusijos, kad ten kažkas negero vyksta, kad plaunami pinigai ar pan. Be to, valstybė labai bijo atiduoti verslui savo funkcijas. Pavyzdžiui, kelininkai neturi už ką lopyti duobių ir tiesti kelių. Šio darbo mielai imtųsi privačios bendrovės, bet joms reikia pelno, tad kelias būtų apmokestintas. Gyventojai galėtų rinktis, ar mokėti, ar važiuoti kitu keliu, bet valstybė vis tiek nenori prileisti verslininkų prie šio verslo. Įmonės mielai imtųsi ir uostų bei mokyklų statybų, jei tik būtų aiškios žaidimo taisyklės", – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Tik faktai

Koncesija – tai viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdas. Koncesijos sutartimi privačiam subjektui (bendrovei ar asmeniui) suteikiama teisė laikinai vykdyti tam tikras funkcijas ir teikti paslaugas, kurias iki tol atliko valstybės ar savivaldybių institucijos, pavyzdžiui, viešojo transporto.

Koncesininkui konkurso tvarka suteikiamas specialus leidimas teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtą, prisiimant visas teises ir pareigas. Verslininkai už tokias išskirtines teises moka valstybei fiksuotą ar procentinį mokestį arba pasižada investuoti į valdomus objektus.

Koncesija taikoma tose srityse, kurios svarbios valstybės ar gyventojų saugumui: energetikos, naftos ir gamtinių dujų išgavimo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo, geležinkelio linijų ir sistemų eksploatavimo, vandens ir nuotėkų ūkio, kelių, tiltų, tunelių, uostų, sveikatos ir švietimo sistemų, telekomunikacijų infrastruktūros, turizmo objektų ir t. t. Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu, koncesijos sutartis gali būti sudaroma bet kokioje srityje.