Būsto strategija

Valstybė atsigręžė į neturtingus visuomenės narius

Neseniai Vyriausybės svarstytoje Lietuvos būsto strategijoje iki 2020 metų būsto atžvilgiu mūsų šalis turėtų pasiekti Europos Sąjungos lygį. Būsto plėtros pradžiai iš valstybės biudžeto skirta 15 mln. litų.

Būsto problema Klaipėdoje labai aktuali. Po Vilniaus, kur kvadratinis metras naujos statybos name kainuoja nuo 2500 iki 5000 litų, uostamiestis yra antroje vietoje – 3000-4000 litų. Pernai savivaldybės eilėje socialiniam būstui gauti stovėjo apie 9 tūkst. žmonių, šiemet liko 541.

Kaip pagal naują strategiją numatoma gerinti gyventojų aprūpinimą butais, ypač jaunas šeimas, suteikiant jiems lengvatinius kreditus, kaip išsaugoti butą nepasiturintiems, ar bus Klaipėdoje statomi daugiabučiai namai? Į šiuos ir kitus klausimus “Klaipėda” paprašė atsakyti savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėją Danguolę Netikšienę.

Bus tobulinama kreditavimo sistema

Sausio 7 d. Vyriausybės posėdyje svarstytas nutarimo projektas dėl Lietuvos būsto strategijos patvirtinimo yra labai svarbus būsto politikos dokumentas, numatantis gyvenamųjų namų statybą, nuomos, rentos naujoves, kreditavimo galimybes, tinkamą daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą, valdymą ir kt.

- Perskaičiusi strategijos projektą, pamačiau vieną esminį dalyką - turi būti pakeista nemažai teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės funkcijas dėl būsto priežiūros. Kad savivaldybė turėtų daugiau teisių nustatyti reikalavimus šiuos statinius prižiūrėti ir, jeigu jų nebus laikomasi, galėtų taikyti kokias nors poveikio priemones patalpų savininkams. Strategijoje numatoma siekti, kad iki 2020 m. apie 80 proc. padaugėtų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų. Strategijoje aiškiai pasakyta, kad valstybės biudžeto išlaidos smarkiai didės, nes numatytas lengvatinis kreditavimas ne tik dengiant palūkanas. Palūkanų dengimas – jau atgyvenęs dalykas. Tam tikros kategorijos asmenys – invalidai, jaunos, daugiavaikės šeimos – kurie turės teisę į valstybės lengvatinius kreditus, bus subsidijuojami nuo 10 iki 20 proc. Numatoma, kad terminas kreditui grąžinti gali pailgėti iki 40 metų. Vadinasi, jaunam žmogui išlaidos už ilgalaikį kreditą per metus bus mažesnės. Bet tai susiję su nupirkto buto įkeitimu hipotekai, jos lakštų išpirkimu ir kitomis sąlygomis, kurios yra visiškai nauji dalykai ir šiandien pagal mūsų įstatymus dar neturi teisinio pagrindo, - sakė D.Netikšienė.

Grąžins dalį mokesčio

Priimtas naujas fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas. Jis numato, kad šeimoms, kurios yra paėmusios lengvatinius kreditus, deklaravus turto pajamas, dalis sumokėto pajamų mokesčio metų pabaigoje bus grąžinta. Tai bus daroma biudžeto sąskaita. Valstybė nori palengvinti žmonėms gyvenimą ir tą naštą ima ant savo pečių.

Išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse vidutinės šeimos būsto įsigijimo kaštai sudaro 4-5 procentus metinių pajamų. Pas mus – 40-50 proc.! O pajamos juk nepalyginamai mažesnės. Strategijoje numatoma, kad iki 2020 metų šie rodikliai turi susilyginti. Visa tai valstybei nemažai kainuos.

Didės socialinio būsto nuoma

Dabar savivaldybėje priklausančius butus nuomoja apie 4 proc. miesto gyventojų. Strategijoje nuomos apimtis numatoma žymiai padidinti, taip kaip Europos Sąjungos šalyse. Tam bus siekiama didinti finansavimą socialiniam būstui įsigyti, numatoma naujovė - vadinamoji nepelno nuoma. Tai reiškia, kad bus nuomojamos privataus sektoriaus gyvenamosios patalpos tiems asmenims, kurių pajamos yra didesnės už minimalias pajamas gaunančių asmenų, bet mažesnės už tų asmenų, kurie galėtų normaliai – komercine kaina nuomotis patalpas. Žodžiu, atsiranda tokia kategorija asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, kurių pajamos yra mažesnės negu vidutinės, bet didesnės už minimalias. Bet kol nėra teisinio pagrindo, apie tokius dalykus galima kalbėti tik teoriškai. Jeigu visa tai bus pagrįsta teisės aktais, tai reikš, kad privataus sektoriaus butą bus galima nuomoti už savininko nustatytą kainą. O skirtumą tarp savivaldybės nustatyto nuomos mokesčio ir savininko kainos sumokės valstybė. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, kurios nėra įsitvirtinusios darbo rinkoje, bet būstas joms reikalingas dabar.

Padės išlaikyti butą

- Vienas įdomesnių dalykų yra naujovė – būsto renta. Ji susijusi su asmenimis, kurie turi privačią nuosavybę, bet gauna mažas pajamas, lenda į skolas, nes nesugeba susimokėti už būstą. Turiu omenyje daugiabučių namų gyventojus. Tie žmonės, atsiradus atitinkamam teisės aktui, pagal sutartis iš savivaldybės ar banko iki gyvos galvos galės gauti tam tikras pinigines išmokas susimokėti už komunalinius patarnavimus. Po mirties, priklausomai nuo to, su kuo buvo sudaryta sutartis, būstas atiteks savivaldybei ar bankui. Manau, kad vieniši žmonės naudosis šia galimybe, bet tiems, kurie turi paveldėtojų, atsiras tam tikrų problemų. Ne paslaptis, kad nemažai vaikų, giminaičių, turinčių teisių į nuosavybę, nepadeda seniems tėvams išlaikyti būstą, bet po jų mirties prasideda konfliktai, teismai. Jeigu ši naujovė bus įteisinta įstatymu, paveldėtojams teks susirūpinti, - sakė D.Netikšienė.

Eilių nebus

Pasak skyriaus vedėjos, šis įstatymas reglamentavo visiškai naują įrašymo į eiles socialinio būsto nuomai tvarką, todėl lengvatiniams kreditams eilių savivaldybėje nebus. Kreditavimas vyksta valstybei skyrus lengvatinių kreditų limitus bankams, ir visas procesas prasideda tuo metu, kai Finansų ministerija pasirašo su bankais sutartis. Kai “Valstybės žiniose” pasirodo įsakymas, savivaldybės Socialinio būsto skyrius informuoja miesto visuomenę per žiniasklaidą, kad pradeda išdavinėti pažymas apie teisę į valstybės paramą kreditui gauti.

- Esame paruošę atmintinę ir žmonės tiesiog iš interneto puslapio išsiima visus dokumentus, parašo prašymus, surenka reikiamus dokumentus ir atneša mums. Mes išduodame pažymas. Čia savivaldybės funkcija baigiasi. Ar suteiks lengvatinį kreditą ir kokio dydžio – sprendžia pats bankas. Pastebėjau, kad šiemet, kai pradėjo veikti naujas įstatymas, bankai tapo lankstesni, ir žmonės, turintys nedideles pajamas, gauna banko kreditus. Jeigu pilietis kredito negavo, jis grįžta į savivaldybę ir, pateikęs atitinkamus dokumentus, turi teisę būti įrašytas į eilę savivaldybės socialinio būsto nuomai. Sudaromi penki sąrašai: jaunų šeimų, neįgaliųjų asmenų, našlaičių, bendroji ir eilė turimo nuomojamo socialinio būsto sąlygoms gerinti, - paaiškino skyriaus vadovė.

Ar statys daugiabučius namus?

Į šį klausimą D.Netikšienė atsakė, kad pagal socialinio būsto strateginį trejų metų planą numatyta gauti 2 mln. 250 tūkst. litų socialiniam būstui įsigyti. Tai planas, kuris turi rimtą pagrindą būti įgyvendintas, nes buvo parduotas savivaldybės namas Baltijos pr., kuris kadaise buvo pastatytas už miesto biudžeto pinigus. Kaip tas būstas bus įgyjamas – ar statant naujus namus, ar perkant butus pastatytuose namuose – kol kas neaišku. Yra įvairių variantų.

- Įvyks pasitarimas su statybinėmis organizacijomis, bus apsvarstyti būdai ir galimybės. Šioje srityje strategija numato didelius pokyčius, nes šiandien poreikiai ir pasiūla neadekvatūs: norinčių daug, o galimybės – per mažos.

Įstatymas pakeitė paramos principus

Pasidomėjus, ar ilgai trunka šių Vyriausybės dokumentų teisinis pagrindimas, kad jie galėtų veikti, skyriaus vedėja sakė, kad tai nėra trumpas laikotarpis. Jau dabar tobulinamas Daugiabučių namų savininkų įstatymas. Aplinkos ministerija yra įpareigota per tris mėnesius parengti strategijos priemonių įgyvendinimo planą 2004-2006 metams. Atsižvelgiant į šių metų biudžetą, turi būti numatytos tam tikros priemonės socialiniam būstui įsigyti, kreditams teikti ir kt.

- Naujasis valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas praktiškai pakeitė patį paramos teikimo principą. Jis yra nukreiptas į labiausiai socialiai nuskriaustą gyventojų grupę. Tai asmenys, kurie gauna mažas pajamas ir neturi turto. Naujoji strategija teikia vilčių, kad būstą įsigyti ir jame gyventi bus lengviau, – įsitikinusi D.Netikšienė.