Valstybės tarnyba – kaip verslas su 3 mln. klientų: kokio lygio vadybos reikia?

Valstybės tarnyba – kaip verslas su 3 mln. klientų: kokio lygio vadybos reikia?

2025-09-19 10:02
„Žinių radijo“ inf.

Ką tik iš krašto apsaugos viceministrės pareigų pasitraukusi Orijana Mašalė pasakoja, kad jau pirmą darbo dieną ministerijoje pastebėjo perteklines funkcijas – penkioliką parašų, kur užtektų kelių. Ji ėmėsi „greičio“ iniciatyvos ir paragino darbuotojus siūlyti, kaip veikti greičiau ir efektyviau. Rezultatas pranoko lūkesčius – žmonės pateikė apie 300 pasiūlymų, telkėsi į grupes ir patys ėmėsi įgyvendinti idėjas. Ji tikisi, kad ši jos iniciatyva neišblės ir taps sisteminiu valstybės darbo standartu.

Valstybės tarnyba – kaip verslas su 3 mln. klientų: kokio lygio vadybos reikia?
Valstybės tarnyba – kaip verslas su 3 mln. klientų: kokio lygio vadybos reikia? / redakcijos archyvo nuotr.

Remiasi keturiais principais

O. Mašalė pasakojo, kad nuo pirmos darbo dienos Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) rėmėsi keturiais principais, kuriuos atsinešė iš privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų. Tai – pasitikėjimas, greitis, garbė ir gerovė. Kalbėdama apie šiuos principus plačiau, ji sako, kad visada suteikia šimtaprocentinį pasitikėjimą, tačiau jį sugriovus, antro šanso nebus. Garbė jai siejasi su garbe tarnauti valstybei ir gebėjimu pripažinti klaidas. Greitis itin svarbus šiandien, kai gyvename sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis – veikti reikia greitai. Ne mažiau svarbu ir gerovė, kuri reiškia, kad darbuotojai darbe turi jaustis saugūs, nebijoti kalbėti.

Buvusi KAM viceministrė džiaugiasi šiame darbe sutikusi daug puikių žmonių: „Tai žmonės degančiomis akimis, kurie nori tarnauti savo šaliai, mokytis ir padėti vieni kitiems“, – sakė ji ir pastebėjo tendenciją, kad Lietuvoje vis dar dažnai linkstame save nuvertinti, kritikuoti, pamirštame pasidžiaugti, kiek daug, kaip valstybė, esame pasiekę.

„Lietuva turi tik viena trūkumą – mūsų per mažai“, – juokavo O. Mašalė.

Jau pirmosiomis darbo dienomis KAM ji pastebėjo daug perteklinių funkcijų. Pavyzdžiui, pasirašant įsakymą dėl žemėlapio, kurio vertė – vos 56 centai, dokumentą turėjo pasirašyti keturioliką žmonių. „Tai buvo signalas, kad reikia keisti procesus“, – sako buvusi viceministrė. Taip gimė „greičio“ iniciatyva, subūrusi darbuotojus ieškoti būdų, kaip supaprastinti perteklinius žingsnius. Per trumpą laiką buvo surinkta apie 300 pasiūlymų, kaip darbą padaryti sklandesnį.

Valstybė – kaip didelis verslas

Kalbėdama apie darbo patirtį ministerijoje, O. Mašalė teigia, kad valstybė – tai verslas, tik su 3 mln. klientų. „Jeigu kiekvieną pilietį matytume kaip klientą, daug kas pasikeistų. Reikia tokios vadybos, kuri skatintų atsakomybę ir pagarbą tiems, kuriems tarnaujame“, – svarstė ji.

O. Mašalė sako, kad vienas iš būdų stiprinti valstybę – verslo indėlis, ir apgailestauja, kad valstybė vis dar nemoka pasitikėti verslu ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kaip pavyzdį ji pateikia pandemijos laikotarpį, kai kilo idėja sukurti žmonių, galinčių padėti valdant krizes, rezervą. „Buvo daug norinčių iš verslo pusės, iš nevyriausybinių organizacijų, bet viešajame sektoriuje pritrūko žmogaus, kuris pakeltų ranką ir tą idėją įgyvendintų“, – apgailestavo ji.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnyboje neretai trūksta drąsos priimti sprendimus ir nuosekliai optimizuoti procesus, o tai kartais lemia įsišaknijusios taisyklės ar perdėtas biurokratizmas. „Viešajame sektoriuje, kaip ir versle, turi būti aiškus suvokimas, ką darome, kam tai skirta ir kaip užtikrinti geriausią rezultatą. Tai reikalauja gero planavimo, aiškios atsakomybės ir tikėjimo, kad mūsų darbas tiesiogiai prisideda prie žmonių gyvenimo kokybės“, – pabrėžia ji.

Lyderius atskleidžia krizės

Pasak O. Mašalės, valstybėje, kaip ir versle bei kiekvienoje kitoje srityje, itin svarbu turėti lyderių, o juos geriausia atskleidžia krizės. „Blogiausia – stovėti vietoje. Kartais sprendimą reikia priimti net nežinant visų detalių. Ir labai svarbu drąsa – eiti pirmam, rodyti kryptį“, – sako ji, remdamasi patirtimi dirbant ir viešajame, ir privačiame sektoriuose.

Lyderystės svarbą ji įžvelgia kalbėdama apie visas sritis, o ypatingai – apie gynybos pramonę, kuria įvardija kaip naują galimybę Lietuvos verslui. „Tai tarsi nauja banga, ant kurios galima pakilti. Bet reikia ne tik tikėtis valstybės paramos – būtina patiems kurti produktus, pasiūlyti vertę“, – teigia O. Mašalė ir priduria, kad valstybei ir verslui labai svarbu ugdyti bendravimo tarpusavyje kompetencijas.

Visgi ji nepamiršta ir žmonių, atsidavusiai ir ištikimai dirbančių dėl valstybės, reikšmės. Žmonės, sako ji, yra pati svarbiausia investicija. „Viešajame sektoriuje yra daug talentingų darbuotojų, tačiau jie ilgai buvo nepakankamai vertinami. Būtent jų žinios ir patirtis leidžia priimti gerus sprendimus. Stiprindami jų gebėjimus, mes stipriname ir pačią Lietuvą“, – neabejojo O. Mašalė.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra