Seimo teisininkai siūlo nekurti specialaus fondo, iš kurio būtų mokamos kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams, - esą darbdaviai galėtų mokėti tik už tą laiką, kol buvęs darbuotojas neturėtų darbo. Verslas sako, kad tokiu atveju darbdaviai, net ir nutrūkus darbo santykiams, turės sekti, ar darbuotojas kur nors neįsidarbino, ar neturi kitų draudžiamųjų pajamų, pavyzdžiui, autoriaus honorarų, pajamų iš individualios veiklos, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Išvadas rengusi Jadvyga Andriuškevičiūtė, Teisės departamento vyresnioji patarėja, atkreipia dėmesį, kad išmokos turi apsaugoti atleidžiamus darbuotojus nuo prarastų pajamų. Todėl, anot jos, nelogiška jas mokėti, pavyzdžiui, tris mėnesius, jeigu darbuotojas įsidarbino po dviejų. Panaši taisyklė šiuo metu galioja viešajame sektoriuje: atleistam darbuotojui išmoka mokama tol, kol jis vėl įsidarbina viešajame sektoriuje.

Bendrovės "Lietkabelis" vadovas ir darbdavių atstovas Trišalėje taryboje Sigitas Gailiūnas dienraščiui sakė, kad darbdavys neturi jokio pagrindo gauti duomenis iš "Sodros" apie žmogų, kuris įmonėje nebedirba:"Net jei darbdaviui būtų suteikta prieiga prie "Sodros" duomenų bazės, jam būtų užkrauta nemenka administracinė našta - juk reikėtų nuolat sekti, ar atleistasis kur nors neįsidarbino".