Intensyvios diskusijos

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pristatė pakoreguotas Žemės įstatymo pataisas, kuriomis ūkininkams būtų leista iš valstybės nusipirkti nedidelius – iki 3 ha ploto – sklypus, besiribojančius su pirkėjo žeme. Be to, vienas asmuo negalėtų nusipirkti iš viso daugiau nei 21 ha tokios žemės.

Seimo Aplinkos komitetas pataisas pradėjo svarstyti praėjusią savaitę.

Pasak komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko, siūlymas neleisti vienam asmeniui nusipirkti daugiau nei 21 ha žemės skirtas apginti smulkiuosius ūkininkus.

„Tie ribojimai atsiranda dėl normalių socialinių aspektų. Jeigu mes kalbame apie tuos žmones, kurie turi daug žemės ir daugiau galimybių įsigyti (žemę), ir smulkius ūkininkus – jiems lieka mažiau galimybių [...]. Normalu, kad jeigu du varžysis ir bus aukcionas, aišku, laimės (tas, kuris) turi didesnes galimybes, daugiau pajamų, daugiau žemių“, – komiteto posėdyje praėjusią savaitę kalbėjo politikas.

K. Žuromskas aiškino, kad jeigu valstybės žemė ribojasi su dviejų norinčių ją pirkti ūkininkų sklypais, vyktų uždaras aukcionas. Pasak ministro, tokių sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras plotas siekia 127 tūkst. ha.

Seimo narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad pasiūlymas nesulauks palaikymo, jei nebus apsaugoti smulkieji ūkininkai.

„Žinia yra paprasta – šito įstatymo nebus, paramos jam nebus, jeigu nebus normalių mechanizmų, apginančių mažuosius (ūkininkus) ir neleidžiančių tiems rykliams, kurie turi po 10 tūkst. ha, nusipirkti dar daugiau (žemės)“, – komiteto posėdyje teigė T. Tomilinas.

Nėra našlaičiai?

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas nesutinka, kad smulkieji turi mažesnes galimybes nusipirkti žemės sklypus nei stambūs ūkininkai.

„Nėra taip, kad smulkieji ūkininkai visiškai neturėtų pinigų ir būtų našlaičiai, nes jiems yra begalės paramų [...] ir didesnius procentus (jie) gauna per visas dotacijų programas. Nėra tie smulkieji ūkininkai visiškai be pinigų. Juo labiau kad yra galimybė nueiti ir pasiskolinti, yra begalės finansavimo programų, per kurias galėtų dėl jauno ūkininko statuso gauti lengvatines sąlygas, kur stambesnis ūkininkas tikrai to negalės padaryti“, – teigė G. Kauzonas.

S. Gentvilo manymu, valstybė gautų kur kas didesnę sumą, jeigu sklypus parduotų aukcione, o ne be jo, kaip siūloma dabar.

Asociacijos vadovas siūlomų ribojimų nekritikuoja, jis teigė, kad pataisos suteiktų unikalią galimybę ūkininkams konsoliduoti žemę.

„1 ha, 3 ha, 5 ha ar 21 ha nėra nei per daug, nei per mažai. Aš manau, kad tai yra bet kokiu atveju žingsnis į priekį siekiant konsoliduoti žemės sklypus [...]. Žemės savininkams, kur yra įsiterpusi valstybinė žemė, užlopyti skyles ar pasididinti tuos sklypus, tai yra unikali galimybė. Iš kitos pusės, nepamirškime, dėl ko tai daroma. Tai daroma, kad surinktume lėšų gynybai. Tai vienas greičiausių ir realiausių kelių tai padaryti“, – aiškino G. Kauzonas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad ministerijos siūlymas parduoti iki 3 ha sklypus neleis ūkininkams maksimaliai konsoliduoti ūkių.

„Nusileidome iki 3 ha. Jeigu yra 5 ha, 3 ha nuperku, atlieku geodezinius matavimus, o 2 ha vėl lieka kažkam. [...]. Visą, kiek yra, (reikia parduoti) ir užbaigt tą klausimą“, – teigė J. Sviderskis.

Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje konservatorius Kazys Starkevičius siūlė leisti privatizuoti iki 10 ha ploto sklypus – jis teigia, kad jauni smulkūs ūkininkai nusipirkę mažus žemės sklypus nebūtinai juose ūkininkaus.

„Negalvokime, kad jaunas ūkininkas, nusipirkęs 1 ha (žemės), ten ir ūkininkaus. Su 1 ha gali ūkininkauti, tačiau reikalinga infrastruktūra. Galėtų ten braškes auginti, reikėtų ir sėjomainos. Kitaip reikia spręsti jaunų ūkininkų problemas“, – komiteto posėdyje teigė K. Starkevičius.

Valstybei – 828 mln. eurų

Buvusio aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo manymu, net ir mažas sklypas gali suteikti pakankamą finansinę naudą.

„Vidutinis ūkis ES yra 17 ha. Lietuvoje mes pratę prie augalininkystės ūkių, grūdų ūkių, kur labai maža pridėtinė vertė iš 1 ha, bet, pavyzdžiui, daržininkystės ūkis žymiai daugiau duoda iš 1 ha produkcijos, jie nebūtinai turi būti 100 ha. Todėl ir siūloma, kad valstybė privatizuotų (parduotų) tuos smulkius plotelius, privatizuotų kaimynai, esami nuomininkai, o didžiuosius sklypus valstybė pasiliktų sau“, – komitete teigė S. Gentvilas.

Pagal ministerijos siūlymą žemės sklypas būtų parduotas ketvirtadaliu brangiau nei jo vertė, nustatyta individualaus vertinimo būdu. Ministras K. Žuromskas teigė, kad pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.

„Mes nesame niekada pardavinėję žemės ūkio paskirties žemės. Darome tai, nes norime pinigų“, – komiteto posėdyje teigė K. Žuromskas.

Kaip gegužę rašė naujienų agentūra BNS, Vyriausybė iš esmės pritarė kelių parlamentarų siūlymui keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką, pagal kurią 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą.

S. Gentvilo manymu, valstybė gautų kur kas didesnę sumą, jeigu sklypus parduotų aukcione, o ne be jo, kaip siūloma dabar.

„Pripažinkime, kad jeigu mes šiuos visus sklypus [...] atiduotumėme į aukcionus, tikėtina, kad […] kartais būtų du ar tris kartus didesnė kaina, nes kažkas matytų labai didelį potencialą. [...] Kodėl aš sakau, kad čia yra milijardų klausimas? Dabar gausim 800 mln. eurų, bet jeigu valstybė apsispręstų ir rinkoje pardavinėtų, tai valstybė gautų daugiau pinigų“, – aiškino liberalas.

„(Tokiam sprendimui) drąsos nėra – ūkininkų bendruomenės sušauktų mitingus, nes jie dabar turi nuomojamą žemę, jie istoriškai ten nuomodavosi, o dabar staiga paims tą nuomojamą sklypą ir privatizuos. Bus per didelis socialinis konfliktas“, – pridūrė jis.

Keisti reglamentavimą

Kartu su leidimu privatizuoti valstybinės žemės sklypus Aplinkos ministerija siūlo keisti susijusių asmenų reglamentavimą – susijusiais būtų laikomi asmenys ir įmonės, jei vienas jų valdo bent 5 proc. įmonės akcijų. Dabar šis reikalavimas yra 25 proc.

Be to, susijusiais būtų laikomi ir tolesni susiję asmenys. Pavyzdžiui, tėvas būtų susijęs su įmone, jei jo sūnus valdo bent 5 proc. įmonės akcijų.

Taip siekiama sumažinti galimybes apeiti dabar galiojantį ribojimą, neleidžiantį vienam ūkiui ar susijusiems asmenims valdyti daugiau kaip 500 ha žemės.

S. Gentvilas akcentavo, kad toks reglamentavimas neveikia, jį apeiti nesudėtinga.

„Įstatymas neveikia ir mes de facto turime šiandien 69 įmones, kurios viršija 500 ha ribą. [...] Pirmakursis teisės studentas gali sukurti tokią schemą. [...] Tu įsteigi daug bendrovių, kur tu esi iki 25 proc. akcininkas su kitais asmenimis, bet akcininkų sutartyje pasirašai, kad visos teisės, visi sprendimai ir visi dividendai eina tam, kuris turi tą mažąją akcijų dalį“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.

Paukštininkystės asociacijos vadovas G. Kauzonas mano, kad siūlomas susijusių asmenų reglamentavimas praktiškai neveiktų, nes informacija apie sąsajas ne visuomet prieinama.

„Jeigu jūsų įmonės dalininkas turi vaiką [...] ir tas vaikas turi žmoną, kuri turi žemės, tai sumuojama į tą patį krepšį. Iš kur tu tokią informaciją gausi? Tokia informacija nėra viešai atskleidžiama. Tu negali nueiti ir pasiklausti kiekvieną kartą, ar Jonas Jonaitis, ar Jono Jonaičio susijęs asmuo turi kažkiek žemės, kai darai bet kokią operaciją“, – teigė G. Kauzonas.

„Tai yra perdėtas dalykas, kaip įmonės skundžiasi. Jautresnė situacija su akcijų biržoje esančiomis įmonėmis. Mes turime „Akolą“, „Auga Group“, dar vieną kitą, kurios turi didelį interesą turėti žemės ūkio paskirties žemės. Nuo pirminio siūlymo [...] tikrinti (susietumą) nuo 1 proc. akcijų pakelta yra iki 5 proc. – pripažinkime, kad akcijų pasikeitimai akcijų biržoje dėl 5 proc. retai vyksta. Jie yra gana stabilūs“, – kalbėjo S. Gentvilas.