Kalbėdamas apie švietimą, jis sako, kad negalime nuleisti kartelės ir nueiti lengviausiu keliu, kad mokykloje moksleiviai privalo mokytis kuo daugiau dalykų, nes tik kaip galės prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio.

Svarstydamas, kas jį paskatino domėtis švietimu, R. Dargis sako, kad nuo mažens buvo auginamas su nuostata, jog išsilavinimas – labai svarbu. Tą nuolat pabrėždavo ir senelis, ir kaip politinis kalinys Sibire kalintas tėtis. Tuo laiku, pamena R. Dargis, buvo itin plačiai diskutuojama apie Lietuvos laisvę, ateitį, ir jo šeima, ir visuomenė svajojo, kad Lietuva bus nepriklausoma stipri valstybė ES tautų rate.

„Kai iškovojom nepriklausomybę, tapo aišku, kad dabar Lietuvos ateitis mūsų rankose. Mes, kaip aktyvūs piliečiai, turime kalbėti, diskutuoti ir kurti savo valstybę. O vienas iš svarbiausių kūrimo dėmenų – švietimas. Jei turėsim apsišvietusius, išsilavinusius, kūrybingus žmones, tai turėsim neįtikėtiną jėgą ateičiai. Man atrodo, natūralu, kad visi turime tuo rūpintis. Valstybės ateitis – ne tik ekonomika ir pinigai, bet ir menas, kultūra, mokytojai, gydytojai ir t. t. Švietimas – mūsų ateities sėkmės laidas“, – R. Dargis pamena, kad supratimas, jog kuo daugiau investuosime į švietimą, tuo daugiau investuosime ir į Lietuvos ateitį, atėjo labai natūraliai.

Jis apgailestauja, kad šiandien situacija švietime nėra labai gera – trūksta mokytojų, programų, o blogiausia, kad nėra aiškaus susitarimo dėl švietimo strategijos, kasmet vyksta reformos. Todėl, jo manymu, labai svarbu, kad politikai patirtų didesnį spaudimą iš visuomenės.

„Reikia spaudimo, kad politikams šis darbas nebūtų tik švelnus pakalbėjimas, kai ateina rugsėjo pirmoji. Turi vykti nuoseklus darbas, kad po kelerių metų pamatytume, jog pokytis tikrai įvyko“, – akcentuoja R. Dargis.

Būtent jo pastangomis daugiau nei prieš dešimtmetį buvo sugrąžintas privalomasis matematikos egzaminas. Netrūksta pasisakymų, kad humanitarais save laikantiems jaunuoliams, siejantiems ateitį su humanitariniais mokslais, menais, nereikėtų užkrauti šios disciplinos, tačiau R. Dargis įsitikinęs – leisdami tokiems jauniems žmonėms spręsti patiems, ką mokytis ir ko ne, mes, suaugusieji, nusiimame atsakomybę nuo savo pečių.

Jis sako, kad dažnai renkamės gyventi taip, kad patirtume kuo mažiau įtampos, tačiau tokia nuostata, R. Dargio įsitikinimu, nėra teisinga.

„Manau, kad šiandienos mokykloje reikia kalbėti apie bazinį žinių paketą. Lietuvių kalba, anglų kalba, istorija – savaime suprantama, kad turime mokytis šių dalykų, tai tarsi bendra, pati paprasčiausia higiena. Mano manymu, žinių paketas turi būti platesnis. Juolab kad mokykloje žmogaus polinkiai, norai keičiasi ne kartą. Aš mokiausi maksimaliai daug, kad mano pasirinkimų galimybės būtų didesnės. Nederėtų perkelti atsakomybės ant paauglio pečių ir leisti jam rinktis. Tai leidimas eiti lengviausiu keliu. Matematika, fizika, informacinės technologijos – baziniai dalykai. Turime tai suteikti vaikams, kad vėliau jie turėtų daugiau galimybių“, – įsitikinęs R. Dargis.

Nederėtų perkelti atsakomybės ant paauglio pečių ir leisti jam rinktis. Tai leidimas eiti lengviausiu keliu.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiandienos pasaulis – sunkiai nuspėjamas. Dėl dirbtinio intelekto įsigalėjimo vis sunkiau prognozuoti, kokios profesijos ateityje bus reikalingos. Platus žinių bagažas, įsitikinęs jis, padėtų žmonėms lengviau persiorientuoti.

Kalbėdamas apie švietimo viziją, R. Dargis sako, kad pirmiausia būtina, jog partijos susitartų, kad švietimas yra svarbus mums visiems, kad susitarimai būtų užfiksuoti ir nekeičiami. Švietimas, sako R. Dargis, privalo tapti prioritetine sritimi.

„Švietimas yra pirmų dešimties svarbių klausimų pakete, tačiau pagal eiliškumą jis penktas ar šeštas. Aš manau, kad švietimas turėtų būti pirmame trejetuke“, – akcentuoja R. Dargis.

Jo teigimu, daugiau iniciatyvos turėtų imtis ir tėvai – spausti politikus, diskutuoti.

„Kai politikai susitars ir kai visuomenė supras, kaip svarbu yra švietimas, tuomet bus galima sakyti, kad įvyko pokytis. Tada jau galėsime diskutuoti apie mokytojų trūkumą, programų rengimą, apie tai, koks turėtų būti XXI a. mokytojas, kokių žinių ir įgūdžių turėtų turėti, su kokiomis žiniomis ir įgūdžiais jaunas žmogus turėtų užverti duris“, – sako R. Dargis ir dar kartą primena: kalbėdami apie švietimą, negalime nuleisti kartelės.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: