VERSLUI RŪPI SKAIDRI APLINKOSAUGA

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) verslininkai susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika ir ministerijos specialistais. Daugiausia dėmesio skirta pakuočių, taršos mokesčių surinkimo tobulinimui, aptartos svarbiausios aplinkosaugos problemos.

Būtinas dialogas

"Verslo atstovai labai gerai supranta pakuočių ir taršos priežiūros būtinybę, atsakomybę dėl švarios ir tvarios aplinkos, tačiau kartu nori daugiau aiškumo, tarpusavio supratimo. Dėl to ir siekiame glaudesnio bendradarbiavimo su atsakingomis valdžios institucijomis, apsikeitimo nuomonėmis, lūkesčiais, pasiūlymais", – sakė KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Dėl to KPPAR surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo aplinkos ministras K.Mažeika, aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėjas Vitalijus Sosunovičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, KPPAR prezidentas Z.Dargevičius ir 36 įmonių atstovai – KPPAR nariai.

Susitikime daugiausia kalbėta apie pakuočių surinkimo sistemą, maisto, tekstilės, metalo, plastiko atliekų tvarkymą, mokesčius, atliekų tvarkymo įmonių veiklos skaidrumą.

"Suprantame, kad aplinka būtina rūpintis ir tam reikalingos lėšos. Tačiau verslo įmonės pasigenda aiškumo, kur jos tiksliai panaudojamos, kiek jų skiriama aplinkosaugai", – sakė Z.Dargevičius.

Pakuočių tvarkymo skauduliai

Pakuočių atliekų tvarkytojai ir perdirbėjai, taip pat importuotojai bei gamintojai, kurie turi prievolę mokėti pakuotės mokesčius arba rūpintis pakuočių tvarkymu po produktų panaudojimo, išsakė nemažai skaudulių, kurie susikaupė per ne vienus metus.

Lietuvoje galioja gamintojo atsakomybės principas ir gyventojai, pirkdami supakuotus gaminius, moka už šių atliekų sutvarkymą gamintojams ir importuotojams. Gamintojai ir importuotojai, kolektyviai tvarkydami šias atliekas, yra įpareigoti burtis į licencijuotas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijas.

KPPAR atstovas Aplinkos ministerijos darbo grupėje dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos Evaldas Sauliūnas pastebi, kad šiuo metu organizacijos, su kuriomis atliekų tvarkymo įmonės privalo sudaryti sutartis, turi daugiau svertų derantis dėl paslaugų įkainių ir dažnai tuo naudojasi. Organizacijos, nors ir yra įpareigotos sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais iki tam tikro termino, neretai to nedaro, nes norminiuose aktuose nenumatyta jokių sankcijų. Ypač tai aktualu komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios pristato antrines atliekas jų tvarkytojams.

"Manome, kad valstybė turėtų reguliuoti pakuočių tvarkytojų kainodarą tarp organizacijų ir atliekų tvarkytojų", – sako E.Sauliūnas.

Pastebėtina ir tai, jog dabartiniai įstatymai nurodo, kad organizacijos privalo tik inicijuoti, tačiau nenumato prievolės organizacijoms sudaryti bei turėti veikiančią Kontrolės tarybą. Todėl jos nesuinteresuotos turėti savikontrolės mechanizmą.

Pradėjus eksploatuoti požeminius ir pusiau požeminius rūšiavimo konteinerius, individualių namų valdoms išdalijus rūšiavimo konteinerius ir sudarius sąlygas gyventojams tinkamai rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, gana žymiai padidėjo atskirai surenkamų ir sutvarkomų pakuočių atliekų kiekiai. Tai rodo, kad gyventojai vis aktyviau rūšiuoja, todėl šios atliekos yra tinkamai sutvarkomos ir nepatenka į sąvartynus.

Savivaldybių komunalinėms įmonėms 2019 m. surinkus ir sutvarkius didesnius kiekius tam tikrų pakuočių atliekų, nei buvo numatyta ir suderinta su licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis, pastarosios atsisako priimti šių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, motyvuodamos tuo, kad šių kiekių nebereikia ir užduotis jau įvykdę arba siūlo už papildomai sutvarkytus kiekius atsiskaityti daug mažesniais įkainiais.

KPPAR nuotr.

Tuo metu, jei nesurenkamas tam tikrų atliekų kiekis, organizacijos komunalinėms įmonėms grasina baudomis. Sutartyse nurodyta, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, turi būti kompensuojamos organizacijų lėšomis, kaip numato Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas.

Gamintojų / importuotojų nuomone, neteisinga yra ir tai, kad be USAD (VšĮ "Užstato sistemos administratorius" – vienintelio Lietuvoje užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus) jie neturi kito administratoriaus pasirinkimo bei galimybių derėtis dėl teikiamų paslaugų kainų. Vyriausybė įpareigoja tvarkyti pakuotes tik per USAD, tačiau neužtikrina jokio paslaugų kainų reguliavimo. Be to, gamintojai / importuotojai, nors ir finansuoja visos USAD sistemos išlaikymą, neturi galimybių daryti įtaką ar kontroliuoti USAD veiklą ir jo priimamus sprendimus ar bent derėtis dėl paslaugų kainų.

Mokesčiai turi motyvuoti

KPPAR atstovų nuomone, nenaudingas ir siūlymas kartais didinti pakuočių mokestį gamintojams / importuotojams. Šiuo metu daugeliui importuojančių / gaminančių įmonių labiau apsimoka pačioms rūpintis pakuočių tvarkymu, nes pakuočių atliekų tvarkymo kaštai yra mažesni nei mokestis valstybei, tad jo didinimas tik didintų siekį vengti šio mokesčio nesutvarkius pakuočių atliekų.

Verslininkų nuomone, mokestis turi motyvuoti tvarkytis, o ne skatinti ieškoti būdų jo išvengti.

"Verslo įmonės nėra prieš mokesčius. Pasisakome už teisingus subalansuotus mokesčius bei skaidrų ir efektyvų jų panaudojimą. Šalies mokesčiai atitinka verslo gebėjimus būti konkurencingam, juk esame atvira ekonomika. Mūsų nuomone, blogai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai iš dalies prilygsta nesumokėtiems mokesčiams, tačiau "kolektyvinė" valdininkų sistema leidžia išvengti atsakomybės", – kalbėjo KPPAR viceprezidentas Saulius Valunta.

Pasak jo, kyla klausimų, ar tikrai visi surinkti mokesčiai už pakuotes panaudojami joms tvarkyti ir perdirbti.

Nežinia ir kiek efektyviai panaudoti europinės paramos pinigai aplinkosaugai, ar atlikus tinkamą auditą nebūtų rasta beverčių neveikiančių investicijų aplinkosaugos srityje.

"Įmonės daug problemų mato ir dėl nekokybiškų, sudėtingų, painių, sunkiai įgyvendinamų įstatymų, reglamentų bei valdžios nenoro realiai įsigilinti į situaciją. Galima teigti, kad egzistuoja teorinė ir praktinė aplinkosauga. Geriausias to pavyzdys – pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kurį kuriant neaišku, kas dalyvavo. Geriausiai, matyt, atsakytų atsakingos tarnybos. Nemažai įmonių nukentėjo (dar ne pabaiga, mastas neaiškus) dėl "Metrail" skandalo, kai įmonės buvo padarytos teoriškai nusižengusios, nes panaikintos pažymos, kad metalinė pakuotė sutvarkyta, o faktiškai visa metalinė pakuotė yra surinkta, perdirbta, sunaudota kaip žaliava. Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, juk lengvai nerasi besimėtančio metalo laužo", – sakė S.Valunta.

Tekstilininkai nežinioje

Neatsakytų klausimų turi ir tekstilės pramonės atstovai. Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Didžioji jų dalis – 8,5 tūkst. tonų – yra atraižos po gamybos procesų. Valstybė kuria būdus, kaip surinkti dėvėtus drabužius iš gyventojų, o pramonė iki šiol yra nežinioje.

"Vis dar nežinome, kaip nuo 2025 m. reikės įgyvendinti reikalavimą 55 proc. atliekų grąžinti perdirbti", – teigė KPPAR viceprezidentas Vidas Butkus.

Jis paaiškino, kad norint atiduoti perdirbti tekstilės atliekas, jas prieš tai būtina išrūšiuoti pagal audinio tipą, nes paprastai gamybos metu visos atraižos susimaišo – sintetinės medžiagos, medvilnė, vilna, šilkas, linas. Taip pat neaišku, kur dėti mišraus pluošto atraižas – jų rūšiavimas brangus ir technologiškai šiuo metu sunkiai organizuojamas. Paklausios gali būti panaudojamos kitose veiklos srityse, todėl superkamos tik išrūšiuotos natūralaus pluošto (pvz. medvilnės) tekstilės atliekos.

KPPAR nuotr.

"Jei jas teks rūšiuoti, turėsime samdyti daugiau žmonių, gali net prireikti plėsti gamybos patalpas, tai didins kaštus ir mažins mūsų pramonės konkurencingumą pasaulyje. Neįdiegta sistema, kuri skatintų įmones daugiau atliekų naudoti antriniam perdirbimui. Todėl norime aiškumo, ar iš mūsų bus reikalaujama siekti tokio paties perdirbimo rodiklio, ar ieškoma kokių nors kitų būdų tvarkyti tekstilės atliekas", – kalbėjo V.Butkus.

Opus ir maisto bei virtuvės atliekų surinkimas iš daugiabučių namų. Jei į konteinerius patenka gyvūninės kilmės atliekos, jos privalo būti apdorotos ne žemesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje, todėl kompostavimas negalimas. Šios atliekos iš esmės tinkamos tik biodujų gamybai, tačiau Lietuvoje regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kuriuose pastatytos MBA technologijos, negali apdoroti šių atliekų dėl tam tikrų technologinių neatitikimų. Be to, nėra patvirtintų Aplinkos ministerijos reikalavimų maisto ir virtuvės atliekoms surinkti, transportavimui, priežiūrai ir t.t.

Sutarta toliau bendradarbiauti

Susitikimo metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Z.Dargevičiaus iniciatyva sutarta organizuoti atskirą susitikimą statybų versle veikiančių įmonių keliamoms problemoms aptarti, dėl sektoriaus teisinio reglamentavimo ir verslo aplinkos gerinimo. Verslininkai ateityje nori išvengti situacijų, kai valstybinių institucijų išduotų statybos leidimų teisėtumas vėliau ginčijamas, o objektas jau būna pastatytas.

Ministras K.Mažeika išreiškė padėką dėl konstruktyvios diskusijos, naudingos informacijos ir konkrečių pasiūlymų, išreiškė norą toliau bendradarbiauti.

Susitikimo medžiaga apibendrinama ir raštu perduota Aplinkos ministerijai. KPPAR, atstovaudami verslo interesams ir pastebėdami problemos aktualumą, yra pasiruošę ir toliau tarpininkauti rengiant verslo ir valdžios dialogą.