Pasak jos, tik Lietuvai atlaisvinus naftos atsargas, poveikis nebus juntamas - tai padaryti turėtų daugiau valstybių.
„Valstybės turi įpareigojimą per tris mėnesius priiminėti nacionalinių lygiu sprendimus, tai matyt, kad mums irgi reikėtų orientuotis į tą trijų mėnesių laikotarpį, kada rezervas bus atlaisvintas. Jeigu valstybės narės tą rezervą atlaisvins greičiau, tikrai pamatysim greičiau kainų poveikį degalinėse“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė viceministrė.
Paprašyta paaiškinti atlaisvintų rezervų įtaką degalų kainos mažėjimui E. Gudauskienė tvirtino, kad degalų pigimas priklausys nuo to, kiek šalių atlaisvins savo atsargas.
„Naftos rezervo atlaisvinimas išlies tam tikrą degalų, tiek žaliavinės naftos, tiek naftos produktų kiekį į rinką. Tai vienas dalykas, padidės pasiūla. Tai automatiškai turės įtaką kainos stabilizavimui. Kitas dalykas, tiekėjai turės mažesnį poreikį įsigyti žaliavos su aukštomis kainomis, tai irgi stabilizuos kainos dalį", - sakė viceministrė.
"Kalbant apie tai, kiek sumažės degalinėse kuro kaina, kokia dalis, tai čia reikėtų suprasti, kad ne vien Lietuva turi šitą galią paveikti, tai yra visos tarptautinės energetikos agentūros valstybės narės priimdamos arba didžioji jų dalis priimdami šiuos sprendimus globaliai gali padaryti įtaką. Nes vien tik Lietuvos rezervo atnaujinimas, paleidimas į rinką jis yra pakankamai santykinai mažas“, – kalbėjo ji.
Ji teigė esanti įsitikinusi, kad kitos šalys savo atsargas irgi išleis į rinką.
„Kainos konkrečios aš tikrai nenoriu spekuliuoti ir neįvardinsiu. Valstybės narės jau imasi sprendimų ir Lietuva viena iš pirmųjų. Tikrai žinom, kad Latvija, Estija netrukus irgi rezervus atlaisvins, taip pat ir didžiosios šalys kaip Prancūzija, Ispanija irgi tuo pačiu keliu eina“, – tvirtino ji.
Ekonomikos komitete E. Gudauskienė teigė, kad dalis rezervo atsargų į rinką bus atlaisvintos dar trečiadienį.
„Vakar (antradienį – BNS) „Orlen Lietuvos“ atstovai patvirtino, kad pakankamai greitai, dienos laikotarpyje tas rezervas bus atlaisvintas. Tai tikiu, kad šios dienos eigoje jau bus įlieta rezervo dalis“, – sakė viceministrė.
„Orlen Lietuvos“ atstovas Kęstutis Starkus sako, kad atsargų mažinimas veiktų ne pasiūlą, o paklausą.
„Jisai mažina naftos paklausą. Tai mes, kitos šalys gamintojos, kitų šalių centrinės agentūros, kurios valdo atsargas, jos nebeprivalo atstatyti atsargų lygio įsigydamos naujus naftos krovinius, kai nafta yra ypatingai brangi ir tai dar tiktai kuria papildomą dirbtinį spaudimą paklausai. Tai atitinkamai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nėra jokios pasiūlos problemos. Yra naftos paklausos per didelė problema“, – kalbėjo K. Starkus.
„Kaip atsilieps kainoms? Tai jos ne Lietuvoje formuojamos. Kažkoks poveikis jau yra juntamas stabilizavimui ir tikėtina, kad jisai bus vis didėjantis, bet jis bus globalus. Jisai nebus kažkoks regioninis ir čia nacionalinis“, – kalbėjo naftos perdirbimo įmonės atstovas.
Energetikos ministras antradienį įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Energetikos ministerija svarsto galimybę keisti įmaišomų į kurą biodegalų dalies struktūrą
Siekdama sumažinti degalų kainas, išaugusias dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose, Energetikos ministerija svarsto galimybę keisti įmaišomų į kurą biodegalų dalies struktūrą, sako viceministrė Edita Gudauskienė.
„Diskutuojame, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį, nes nesinori priimti greitų sprendimų ir atverti kitoje vietoje galimų nuostolių“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė ji.
Vėliau Seime žurnalistams viceministrė sakė, kad galutinis sprendimas bus priimtas tik tada, jeigu bus įsitikinta, kad tai turėtų įtakos degalų kainos mažėjimui.
„Jau pradėjom diskusijas, kaip būtų galima – ar sumažinant, ar perkeliant į perspektyvą biodegalų įmaišymą ir turėti sutaupymus jau šiai dienai“, – kalbėjo E. Gudauskienė.
„Jeigu matysim, kad šis veiksmas galutinės kainos nedaro įtakos ir vartotojams benzino arba dyzelino kaina degalinėse nemažėja, tai matyt, kad neverta tokios priemonės imtis. Jeigu priešingai – daro įtaką ir mažėja, tuomet eisim pirmyn su sprendimų priėmimu“, – pridūrė viceministrė.
Tuo metu Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos viceprezidentas Mantas Zakarka komitete teigė, kad biodegalų dalis sudaro labai mažą kuro kainos dalį, todėl jos sumažinimas degaluose jų kainos iš esmės nepaveiks.
Degalinių atstovai anksčiau yra sakę, kad biodegalų įtaka galutinei degalų kainai būtų mažesnė, jei būtų mažesnė biokuro dalis, kurią būtina įmaišyti į degalus. Skaičiuojama, kad sumažinus biodalies maišymą, kuris yra maksimalus, bent jau iki Europos Sąjungoje nustatyto minimalaus kiekio, degalinės kainą sumažintų 10–12 centų.
Naujausi komentarai