Pavojus santykiams
Labiausiai mokestis paliestų Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Koncernui, pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, perspėjus Vyriausybę, kad papildomas mokestis paveiktų investicijas į gamyklos modernizavimą arba ji galėtų būti visai uždaryta, analitikai, be kita ko, pabrėžia, jog bendrovės viršpelnio apmokestinimas pakenktų Vilniaus santykiams su Varšuva.
„Tai pjovimas šakos, ant kurios sėdi, tai politinių santykių su Varšuva gadinimas, o santykiai yra būtini. Lenkija yra numeris vienas mūsų strateginis partneris“, – sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.
„Naujų arba papildomų mokesčių įvedimas, priklausomai nuo situacijos rinkoje, savo esme yra ydinga praktika, nes tada investuotojai jaučiasi neužtikrintai dėl ateities ir iš esmės riziką padidina. Nemanau, kad būtų išmintinga dabar eiti tuo keliu“, – teigė buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Iniciatyva dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo kilo laikantis itin aukštoms naftos ir degalų kainoms, vykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui blokuojant Hormuzo sąsiaurį, o Vyriausybei nesutinkant laikinai sumažinti akcizo dyzelinui, kad nesumažėtų biudžeto pajamos.
Lenkija energetikos įmonių viršpelnius jau apmokestino – tikimasi, kad tai papildys biudžetą apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainoms mažinti.
M. Sinkevičius įpareigojo Energetikos ir Finansų ministerijas išanalizuoti galimą viršpelnio mokesčio įtaką įvairioms energetikos įmonėms. Jis aiškino, kad bus vertinamas panašaus mokesčio veiksmingumas ir poveikis energijos kainoms ir gyventojams.
„Turime pasižiūrėti labai objektyviai“, – Seime apie šį mokestį kalbėjo ministras pirmininkas.
Skirtingas poveikis
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako idėją papildomai apmokestinti energetikos įmones vertinantis blogai, o pati viršpelnio sąvoka yra labai neaiški.
„Tokį situacinį reguliavimą, kada bandoma pasiimti viršpelnį, vertiname blogai. [...] Ta viršpelnio sąvoka yra nesuprantama, kažkoks dirbtinai sugalvotas terminas, kuris nelabai ką reiškia, sukelia daug neaiškumo. Kas yra tas normalus pelnas? Ar energetikos sektoriuje, ar kituose versluose yra teisės aktais nustatyta kokia nors leidžiama pelno norma?“ – retoriškai klausė E. Cicėnas.
Jis aiškino, kad degalinėms būtų sudėtinga apskaičiuoti viršpelnio mokestį, nes jos prekiauja ne tik degalais, bet ir maisto produktais, teikia paslaugas.
Be to, toks mokestis demotyvuotų įmones investuoti į verslo plėtrą, kadangi padidėtų neapibrėžtumas dėl reguliacinės aplinkos, teigė asociacijos vadovas.
„Ypač energetikos sektoriuje verslo cikliškumas yra labai ilgas. Tai, kad vienais metais kas nors pelno uždirba šiek tiek daugiau, dar nereiškia, kad tai yra tvarus ir nuolatinis procesas. Turbūt reikia pažiūrėti į ilgesnį periodą, – teigė degalų verslo atstovas. – Situacinis ar epizodinis reguliavimas labai daug sumaišties įveda į rinką.“
V. Šapoka abejojo, ar toks mokestis gerokai papildytų valstybės biudžetą. Jis neatmetė, kad dėl to galėtų išaugti energijos kainos vartotojams.
„Tos pajamos nebūtų smarkiai reikšmingos. Bet kuriuo atveju tai atsilieps ir energijos kainoms, dėl to nemanau, kad, esant ir taip gana didelei infliacijai, tokių žingsnių reikėtų imtis“, – pabrėžė V. Šapoka.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad viršpelnio mokestis šilumininkams nebūtų taikomas, nes juos reguliuoja valstybė.
„Jeigu susidaro trumpalaikis viršpelnis dėl to, kad buvo šilta žiema, ar kas nors labai atpigo, tai pirmo metinio perskaičiavimo metu jis grąžinamas vartotojams“, – sakė V. Lukoševičius.
Anot jo, biudžetui daug lėšų neatneštų ir biokuro tiekėjų viršpelnio apmokestinimas – biokurui pabrangus jų viršpelnis tikėtinas. Pasak V. Lukoševičiaus, visas šilumos sektorius per metus gauna apie 0,5 mlrd. eurų pajamų, uždirba apie 50 mln. eurų pelno.
Vyksta tokia diskusija, kad „Orlen“ negalima skriausti, nes tai yra strateginės partnerės Lenkijos įmonė, ir, manau, yra didelė klaida, nes čia yra nacionalinio orumo klausimas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius taip pat sutiko, kad mokestis didintų investicinį neapibrėžtumą, be to, jis abejoja, ar pavyktų surinkti iki 46 mln. eurų, kaip skaičiuoja Finansų ministerija.
„Lietuvoje suvartojama maždaug 2 mlrd. l degalų ir 80 proc. jų pagamina „Orlen“. Labai lengva pasiskaičiuoti, kad [„Orlen“] perdirbimo marža padidėjo beveik 500 mln. eurų. Čia aiškiai nesisieja su tuo skaičiumi, kurį Finansų ministerija prieš tai yra pasakiusi, kad viršpelnio mokestis būtų iki 46 mln. eurų [pajamų]. Aš suprantu, kad perdirbimo marža nėra pelnas, nes į tai įeina kaštai“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje sakė M. Nagevičius.
Svarbos nesuvokimas?
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino svarstyti viršpelnio mokesčio idėją atsakingai, kad Lietuva „neprisišaudytų sau į kojas“ dėl minimalios finansinės naudos rizikuojant pabloginti santykius su Lenkija.
Kad toks mokestis pakenktų dialogui su Varšuva, ne kartą kartojo ir finansų ministras Taurimas Valys.
Pasak ekonomisto A. Bartkaus, „Orlen“ gamykla Mažeikiuose, be ekonominės, neša ir geopolitinę naudą Lietuvai, yra svarbi dvišalių santykių darbotvarkės dalis. Būtent dėl to svarstymai ją apmokestinti analitikui skamba kaip nesusipratimas.
„Gamykla modernizuojama, kad išliktų ateities Europoje, kad turėtume geopolitinį svorį. O dabar „Orlen“ vadovybė provokuojama pasakyti tuos nemalonius išgirsti žodžius, kad jie tiesiog gamyklą uždarys“, – kalbėjo A. Bartkus.
Lenkijos naujienų agentūros PAP teigimu, nuo 2006-ųjų, kai įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, „Orlen“ į ją investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, o „Orlen Lietuva“ per šį laiką sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Orlen“ vadovo teigimu, įmonės pelnas per mažas, todėl jis nemato galimybės, kad investicijos atsipirktų. Kita vertus, gamyklos Mažeikiuose egzistavimą pateisina tik tai, kad jai nereikia papildomo finansavimo.
A. Bartkaus teigimu, per 20 metų Mažeikių gamykla Lenkijos koncernui iš esmės nieko neuždirbo. Pasak jo, investuodamas į gamyklos modernizavimą „Orlen“ siekė ją pritaikyti prie ateities rinkos poreikių ir planavo, kad ji taps pelninga ateityje. Būtent todėl svarstymus apmokestinti „Orlen Lietuvą“ papildomai analitikas vadina savotiška išdavyste, trumparegiškumu.
„Tikslas visada buvo, kad „Orlen“ pelningas būtų nuo 2035–2040 m. Šiame kontekste papildomo pelno apmokestinimo svarstymai skamba pirmiausia kaip kompanijos interesų išdavystė ir „Orlen“ organizacijos svorio nesupratimas“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau argumentas, kad „Orlen Lietuvos“ nereikėtų papildomai apmokestinti vien dėl to, kad tai yra Lenkijos įmonė, neįtikina atsinaujinančiosios energetikos verslo atstovo M. Nagevičiaus. Jis ragina ginti nacionalinį, o ne lenkišką interesą.
„Vyksta tokia diskusija, kad „Orlen“ negalima skriausti, nes tai yra strateginio partnerio Lenkijos įmonė, ir, manau, yra didelė klaida, nes čia yra nacionalinio orumo klausimas“, – sakė M. Nagevičius.
„Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara praėjusią savaitę pareiškė, kad grupė turės priimti sprendimą, ar toliau investuoti į Mažeikių gamyklos modernizavimą – anot jo, tai pratęstų jos gyvavimą keliolikai metų, tačiau jei projekto bus atsisakyta, grupė prisiims riziką, kad gamykla nutrauks veiklą. Į giluminį naftos perdirbimo įrenginį bendrovei dar reikia investuoti apie 600–700 mln. JAV dolerių (536–625 mln. eurų).
Tokį viršpelnio mokestį jau įvedusi Lenkijos Vyriausybė valdo 49,9 proc. „Orlen“ akcijų. Pasak A. Bartkaus, kaip koncerno pagrindinė akcininkė Varšuva apmokestinusi netikėtą pelną greičiau gaus lėšų, kurios valstybę ir taip pasiektų „Orlen“ išmokant dividendus.
„Šitas apmokestinimas yra tiesiog greitasis būdas „susipumpuoti“ pinigus į savo valstybės kasą. Tai reiškia tik tai, kad jiems greičiau reikia pinigų, – aiškino ekonomistas. – Kai jie apmokestina „Orlen“ pelną, jie apmokestina save.“
A. Bartkaus teigimu, Lenkija, papildomai apmokestindama koncerno pelną, taip pat nusigriebė ir dalį kitų akcininkų pajamų. „Tai yra meistriškas finansų valdymas“, – teigė analitikas.
Naujausi komentarai