Laikinojo premjero Rimanto Šadžiaus patarėjas Justinas Argustas BNS pranešė, kad klausimas atidedamas po politinių konsultacijų valdančiojoje koalicijoje.

„Gali būti likta prie to, kas siūloma, gali būti ir kompromisinis variantas – sprendimai bus po diskusijų su koalicijos partneriais“, – BNS sakė J. Argustas.

Finansų ministerija aiškinamajame nutarimo projekto rašte teigė, kad Lietuvoje sudarytos patogios, plačiai taikomos galimybės asmenims atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje nurodyta, kad Lietuvos sprendimas, ribojantis mokėjimus grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, buvo teisingas, svarstytinas tolesnis ribos mažinimas.

Anot ministerijos, padidinus šią ribą Lietuva turėtų Europos Komisijai teikti paaiškinimą, be to, tai neatitiktų reglamento nuostatų.

Grupė parlamentarų siūlo nustatyti, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Pažymima, kad kritiniu metu – ar tai būtų karas, ar elektros tinklo sutrikimai, ar kibernetinės atakos – reikia turėti grynųjų pinigų.

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.