Ž. MAURICAS: KITŲ METŲ RUDENĮ GALI PRASIDĖTI KALBOS APIE MOKESČIŲ DIDINIMĄ

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitais metais prognozuojamas 5 proc. biudžeto deficitas gali būti grėsmingas. Jis taip pat pridūrė, kad siūloma 13-ta pensija nedidintų nei fiskalinio, nei ekonominio šalies tvarumo.

„Biudžeto deficitas, turiu pripažinti, prognozuojamas yra didesnis nei tikėjausi ir didesnis nei vakar prognozavo Tarptautinis valiutos fondas, jie prognozavo 3,7 proc. deficitą. Vertinant „Sodros“ biudžetą, tikėtina, kad vietoj planuojamo nežymaus pertekliaus kitais metais turės deficitą kelių šimtų milijonų eurų, nes labai optimistiškai prognozuoja pajamų augimą“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

„Iš tikrųjų yra grėsmė, kad deficitas gali būti dar didesnis ir tada Lietuva išsiskirs ES kontekste kaip valstybė, turinti didesnį deficitą nei ES vidurkis. Čia reali grėsmė, nepaisant gerų makroekonominių rezultatų šiais metais“, – pridūrė ekonomistas.

Anot jo, padidėjusios biudžeto išlaidos gali kelti problemų šalies ekonominiam tvarumui.

Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų gali būti pakankamai ženklus, nepaisant spartaus ekonomikos augimo.

„Turime biudžeto išlaidų krizę, nes išlaidos išaugo žymiai sparčiai nei turėjo išaugti. Pakankamai didelis apetitas kitąmet kelti daugelį išmokų, pensijas ir panašiai. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų gali būti pakankamai ženklus, nepaisant spartaus ekonomikos augimo. Tai vėlgi gali kelti tam tikrų klausimų tiek tarptautiniams investuotojams, tiek ir kreditų reitingų agentūroms“, – kalbėjo Ž. Mauricas, pridurdamas, kad visa tai ateityje gali išprovokuoti išlaidų karpymą.

„Visas padidintas dėmesys gali lemti tai, kad kitų metų rudenį prasidės kalbos apie diržų veržimąsi, gal taip nereikia sakyti negąsdinant žmonių, bet tam tikrų mokesčių padidinimą arba tam tikrų išmokų įšaldymą ar net, blogiausiu atveju, atsisakymą. Tas takelis yra išmintas. Graikija buvo tą taką išmynusi ir Portugalija“, – sakė Ž. Mauricas.

„Tokios kalbos gali sąlygoti tam tikrus amerikietiškus kalnelius. Kitais metais mes labai gerai gyvensime ateities sąskaita, bet 2022 metais tas augimas nebus toks saldus“, – pripažino ekonomistas.

Siūlymą įvesti 13-ą pensiją ekonomistas įvardijo kaip grėsmę fiskaliniam tvarumui.

„Didžiausia grėsmė yra siūlymas išlaidų, kurios nedidina tvarumo nei fiskalinio, nei valstybinės ekonominės raidos. Kaip pavyzdys – 13-ta pensija, kurios vienintelis nustatymo kriterijus yra politinė valia. Tai čia ne gerovės valstybės kūrimas, o geros valstybės kūrimas.

Kitas veiksnys – per didelis apetitas investicijų programoje. Lietuva ir taip pakankamai neblogai atsistojo ant kojų, tai tikrai nereikia skubėti investuoti didelės sumos pinigų jau kitais metais. Geriau investuoti kiek daugiau padiskutavus, susidėliojus prioritetus, kad investicijos duotų didesnę grąžą“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Įstatymo projekte kitąmet numatytas ne blogesnis negu -5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto svarstymas persikelia į Seimą.