Žvejai stumiami iš Šventosios uosto

Šventosios žvejai pasijuto pamiršti viešam svarstymui pateiktame Palangos miesto bendrajame plane neberadę vietos žvejų krantinei.

„Šventojoje prie pat vandens statomi gyvenamieji namai, todėl siauras ruoželis prie žvejų krantinės bus panaudotas gatvei ir inžineriniams tinklams įrengti“, - teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Iš viso Šventosios žvejai pageidautų 500 metrų ilgio krantinės, kur būtų ledo generatorius, saugykla, dėžių plovykla, šaldytuvas, tinklų kratymo patalpos, žvejybos įrangos sandėliai, prekybos žuvimis patalpos.

„Jau šešerius metus diskutuojame, kad Šventosios žvejams reikalinga atskira krantinė. Kai ji atsiras, žvejams nebereikės į pajūrį su traktoriais tampyti valčių“, - minėjo Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus.

Iš viso Šventojoje yra 15 žvejybos įmonių. Manoma, kad pastačius Šventosios uostą, jame savo laivelius laikytų ir kitų Palangos savivaldybės pajūrio gyvenviečių žvejai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu baigiamame rengti Šventosios uosto detaliajame plane žvejams numatyta 200-300 metrų ilgio krantinės dalis. Ar tai, jog Palangos miesto bendrajame plane nebeliko vietos žvejų krantinei, nereiškia, kad jie sąmoningai stumiami iš Šventosios uosto?

Žvejai linkę tikėti, kad Palangos miesto bendrajame plane įsivėlė klaida, kuri bus ištaisyta. „Žvejai šiuo metu yra realūs uosto žemės naudotojai, todėl žvejų interesai turi būti sprendžiami pirmiausiai“, - teigiama Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos kreipimesi Palangos merui, žemės ūkio bei susisiekimo ministrams.

Tačiau tendencijos, kai dar neparengus Šventosios uosto dokumentų, šalia akvatorijos sparčiai vyksta gyvenamųjų namų statybos, jau kelia nerimą ir politikams. Prieš tokias skubotas statybas šalia Šventosios uostelio kiek anksčiau pasisakė Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys Vaclavas Stankevičius.