SENOSIOSE ĮMONĖSE

Žvejų vartotojų kooperatyvas – jau ne žvejams

Po karo Klaipėdoje buvo sukurtas Žvejų vartotojų kooperatyvas (ŽVK). Jis aprūpindavo maisto (ir kitais) produktais žvejybos laivus, žvejų šeimų narius. Žvejybos uosto teritorijoje veikė speciali parduotuvė. Kooperatyvas turėjo savo valgyklų, restoranų, parduotuvių, sandėlių tinklą. Jam priklausė visa prekyba Neringoje. Turėjo ir daug narių - pajininkų, kuriems kartais būdavo taikoma tam tikrų lengvatų.

Tarybiniais laikais trūko kai kurių prekių. Trūkdavo tai guminių, tai žieminių batų, tai cukraus, tai dešros, tai konjako, tai vaikiškų pėdkelnių. Per kelis dešimtmečius Žvejų vartotojų kooperatyvas buvo išaugęs į gana stiprią prekybos organizaciją, susietą ne tik su žvejybos laivais, bet ir su visu žvejybos uosto rajonu...

Kai žlugo pagrindinė Klaipėdos žvejybinė organizacija – susivienijimas „Jūra“, sunkiausias laikas atėjo ir Žvejų vartotojų kooperatyvui. Neliko žvejų laivyno, nebereikėjo jo aprūpinti, geso darbas uoste, nebereikėjo nei buvusių valgyklų, parduotuvių, sandėlių. Pagal visą šią „evoliuciją“ nuo žemės paviršiaus turėjo būti nuplautas ir Žvejų vartotojų kooperatyvas. Kad ir kaip būtų netikėta – kooperatyvas tebėra gyvas ir net nepakeitęs savo pavadinimo. Pasikalbėjome su kooperatyvo vadovu Vilhelmu BRAŽIONIU.

- Kodėl Žvejų vartotojų kooperatyvas „nepaskendo“ kartu su paskandintomis kitomis žvejybinėmis organizacijomis?

- Buvome ir mes ties visiško bankroto riba. Kai žlugo laivynas, mums liko negrąžinta gausybė skolų. Bylinėjimasis rezultatų nedavė. Apie milijoną litų žvejai liko skolingi už prekes. Kitas milijonas skolų – už paslaugas: šildymą, elektrą, banko paslaugas. Dar prieš kokius šešerius metus buvome tikroje ekonominėje duobėje. Tačiau kooperatyvo valdyba numatė gerą strategiją. Patys nevogėme ir kitiems neleidome vogti. Saugojome savo nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu jau esame finansiškai pajėgi kooperatinė bendrovė. Apyvartinių lėšų pakanka, bankams neskolingi.

- Išlaikėte pirminį pavadinimą – Žvejų vartotojų kooperatyvas. Ką bendra dabar turite su žvejais?

- Pavadinimas liko istorinis. Su žvejais nieko bendra nebeturime. Laivus, kurių dar būna, maisto produktais aprūpina privačios įmonės. Mes dabar verčiamės kitaip. Turime pajamų iš nuomos, turime dar devynis prekybos objektus: penkis Klaipėdoje ir keturis Neringoje. Tradiciškai prekyba Nidoje priklauso mums – Žvejų vartotojų kooperatyvui. Prekybos centras, kurį modernizuosime, valgykla. Klaipėdoje turime parduotuvę buvusiame „Juodkrantės“ prekybos komplekse, kita parduotuvė - senajame žvejų kaimelyje, yra dar nedidelė kepykla.

- Ar dabar pajamos geros?

- Džiaugiamės išbridę iš milijoninių skolų. Pajamų apimtys 2001 ir 2002 metais išaugo penktadaliu. Šiemet rezultatai bus šiek tiek kuklesni. Tačiau geri.

- Kiek išliko darbo vietų? Ar jos senoviškos, ar jau modernizuotos?

- Išliko 50 darbo vietų. Vasaros sezonui įdarbiname dar 15 – 20 asmenų. Šiuolaikišką prekybos įrangą pradėjome įsigyti tik pastaraisiais metais. 2002 metais atnaujinome visus šaldymo įrenginius, įsigijome elektronines svarstykles. Dabar iki Naujųjų metų mūsų administracija bus kompiuterizuota. Įsigyjame kompiuterius ir atitinkamas programas.

- O iš kokių požymių paprasti klaipėdiškiai gali matyti, kad Žvejų vartotojų kooperatyvas tebėra gyvas?

- Tegu apsilanko senojoje ūkinių prekių parduotuvėje žvejybos uosto rajone. Čia dabar veikia atnaujinta, išplėsta statybinių prekių parduotuvė, greta ir mūsų administracija. Nidoje per dvejus metus visiškai pakeisime prekybos centrą „Gilija“.

- Ar nepamirštate buvusių darbuotojų? Ar jiems dar rūpi kooperatyvo reikalai?

- Niekada iš kolektyvo dar nebuvo išėjęs ilgametis jo vadovas, dabar jau pensininkas, Jonas Baltaragis. Iki šiol jis yra valdybos narys. Žino visą padėtį, gali patarti. Džiaugiamės matydami jį pas save. Yra žmonių, kuriems negalėjome išsaugoti darbo vietos, negalėjome padėti. Pertvarkų laikai yra sudėtingi.

- Ačiū už pokalbį.