Lietuvos, Latvijos ir Estijos SEB valdybos birželį patvirtino jungimosi sąlygas, pagal kurias Lietuvos ir Latvijos bankai bus prijungti prie Estijos SEB, taip pat jungimosi ataskaitą, skirtą banko darbuotojams, Registrų centrui pranešė Lietuvos SEB bankas.

„Birželį trys SEB bankai Baltijos šalyse pasirašė susijungimo sutartį. Šios sutarties pasirašymas žymi susijungimo proceso pradžią“, – komentare BNS teigė SEB.

Visi jo darbuotojai po pertvarkos bus perkelti į SEB Lietuvos filialą, rašoma dokumentuose.     

Lietuvos centrinis bankas pirmadienį BNS pranešė, kad kol kas nėra gavęs SEB kreipimosi dėl susijungimo.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus pernai gruodį sakė, kad centrinis bankas vertins SEB banko struktūrinius pokyčius ir spręs dėl su tuo susijusio leidimo.

Anot jo, LB vertins įvairius pokyčių aspektus, įskaitant vartotojų interesų apsaugą, finansinį stabilumą ir kitus viešojo intereso veiksnius bei teiks savo pasiūlymus Europos Centriniam Bankui, kuris priims galutinį sprendimą dėl visų trijų bankų struktūros pakeitimo.

BNS anksčiau rašė, kad pernai gruodį SEB skelbė, jog sukurdama vieną didesnį banką grupė siekia, be kita ko, supaprastinti valdymą.

SEB vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tuomet sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus verslo aplinkos nuspėjamumą – išanalizavus finansinius, nefinansinius, reguliacinius, verslo aplinkos stabilumo ir kitus aspektus.

Premjeras Gintautas Paluckas šiemet balandį tikino, kad SEB pasitraukimo „istorija nebaigta“ – sprendimo realizavimui reikia dar dvejų metų, „bet mes turime ir botagėlį, ir morką“.

Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis pernai gruodį teigė SEB sprendimą pasirinkti Taliną siejantis su Estijos sprendimu neapmokestinti bankų papildomais mokesčiais.

Didieji komerciniai bankai Lietuvoje dabar moka 21 proc. pelno mokestį, o Seimui birželį priėmus mokesčių reformą nuo kitų metų mokės 22 proc. – 5 punktais didesnį nei standartinis tarifas, be to anksčiau ne kartą jie yra išreiškę susirūpinimą Lietuvos investicine aplinka, kurią vadino neprognozuojama.

Be to, dalis bankų šiemet baigia mokėti laikinąjį solidarumo mokestį, įvestą ECB kelerius metus didinus palūkanų normas ir dėl to smarkiai išaugus bankų pelnui, o buvusiai valdžiai nutarus, kad jie turėtų labiau prisidėti prie nacionalinio saugumo.

Skelbta, kad nauja SEB struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje, tam reikės gauti vietinių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko leidimus.

Lietuvos SEB bankas pernai uždirbo 322,8 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 299,1 mln. eurų.  

„Grynasis pelnas rodė teigiamą augimą, kurį skatino skolinimo ir indėlių portfelių augimas bei vis dar aukštos rinkos palūkanų normos 2024 metais“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigia bankas.

Joje nurodoma, kad pernai bankas išmokėjo 179,5 mln. eurų dividendų už 2023 metus. Užpernai vienintelei akcininkei – Švedijos SEB grupei – išmokėta 85,2 mln. eurų