Pasak jo, ministerija siūlo dvigubinti šiai sričiai kasmet skiriamą finansavimą, tačiau sprendimas dėl papildomų lėšų kol kas nepriimtas.
„Esame pateikę siūlymą svarstant biudžetą, dar nepasakyta nei taip, nei ne. (…) Dabar mums trūksta 80 mln. eurų esamų LEZ ir pramonės parkų infrastruktūrai išvystyti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje sakė W. Urbanas.
Viceministro teigimu, šiuo metu LEZ, pramonės parkų ir investuotojams skirtų sklypų infrastruktūrai kasmet skiriama kiek daugiau nei 16 mln. eurų. Vis dėlto finansavimo poreikis gerokai viršija turimas lėšas.
„Kasmet gauname 16 su trupučiu milijonų eurų visiems pramonės parkams, LEZ ir investiciniams sklypams, kurie yra skirti investuotojams. Nuolat paraiškų būna daugiau, nei galime finansuoti“, – aiškino jis.
W. Urbanas pabrėžė, kad savivaldybės taip pat investuoja į infrastruktūrą, tačiau dėl papildomo finansavimo nuolat kreipiasi į ministeriją.
„Savivaldybės to prašo, jos kažkiek imasi ir pačios – gerina infrastruktūrą, bet vis kreipiasi į mūsų ministeriją, kad padėtume pritraukti investuotojų“, – teigė viceministras.
Investuotojams trūksta didelių sklypų
Ekonomikos ir inovacijų viceministro teigimu, LEZ infrastruktūros plėtra nespėja paskui augančius investuotojų poreikius.
„Dabar matome, kad infrastruktūros išvystymas šiek tiek atsilieka nuo poreikio, nes didesnių sklypų investicijoms paklausa yra didžiulė, o plėtra stringa“, – sakė W. Urbanas.
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Gintarė Pauliukevičienė nurodė, kad Lietuvoje veikia septynios LEZ, kurių įstatymuose numatytas bendras plotas viršija 2 tūkst. hektarų.
Vis dėlto, pasak jos, didėjant investicijų mastui, verslui vis dažniau reikia didesnių nei 20 hektarų sklypų, kurių šiuo metu LEZ pasiūlyti negali.
„Investicijos stambėja, poreikiai didėja tiek kalbant apie sklypų dydį, tiek apie infrastruktūrą. (…) Šiandien mes apskritai neturime ko LEZ pasiūlyti investuotojams, ieškantiems 20 hektarų ir didesnių sklypų“, – teigė G. Pauliukevičienė.
Ji taip pat įvardijo elektros energijos pajėgumų trūkumo iššūkius, kuriuos, anot jos, jau pradėta spręsti, nors esamo finansavimo tam nepakanka.
„Turime pasiūlymą padvigubinti šį finansavimą, kad galėtume atliepti bent minimalius poreikius“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ atstovė.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis įspėjo, kad nespartinant teritorijos plėtros ateityje gali pritrūkti investuotojams parengtų sklypų.
Pasak jo, šiuo metu Kauno LEZ gali pasiūlyti apie 90 hektarų teritorijos, o kasmet investuotojams perleidžiama po 20–25 hektarus.
„Pas mus sklypų investuotojams pasiūlyti liko maždaug ketveriems metams. (…) Net jeigu gautume sklypą rytoj, visas procesas užimtų nuo trejų iki penkerių metų, kol galėtume jį pasiūlyti investuotojui“, – sakė V. Petružis.
Jo teigimu, šį laikotarpį sudaro teritorijų planavimo, projektavimo ir infrastruktūros įrengimo procedūros.
Kauno LEZ vadovas ragino Vyriausybę kuo greičiau priimti sprendimus dėl konkrečių teritorijų priskyrimo zonai. Seimas jau yra priėmęs įstatymo pakeitimus, numatančius galimybę Kauno LEZ teritoriją padidinti 520 hektarų, tačiau konkrečias teritorijas dar turi nustatyti Vyriausybė.
„Aritmetika sako, kad mes neturime laiko, todėl prašome institucijų kuo labiau paspartinti sprendimus dėl tų 520 hektarų“, – teigė V. Petružis.
Dėl galimos plėtros į miškingas teritorijas – gyventojų susirūpinimas
Posėdyje taip pat aptarta galima Kauno LEZ plėtra į miškingas teritorijas. Seimo narė Orinta Leiputė atkreipė dėmesį, kad aplinkinių gyvenviečių gyventojai nerimauja dėl galimo poveikio jų gyvenimo sąlygoms.
„Ten yra didelė teritorija, kurioje auga miškai. (…) Tai labai stipriai pablogintų žmonių gyvenimo sąlygas, nes aplink yra ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai, ir „Rail Baltica“, ir oro uostas. Žmonės labai sunerimę. Gal yra kas pasikeitę ir nepretenduojama į tą miškingą zoną?“ – klausė parlamentarė.
V. Petružis atsakė, kad planai kol kas nepasikeitė, tačiau pabrėžė, jog galimybė plėstis į miškingas teritorijas priklausys nuo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.
„Teritorijų planavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo sprendiniai ir turi nustatyti, ar nors vienas kvadratinis metras to miško gali būti iškirstas, ar ne“, – aiškino jis.
Pasak Kauno LEZ vadovo, svarstoma galimybė nuo artimiausių gyvenviečių palikti 100–200 metrų pločio nekertamo miško juostą.
Jis taip pat teigė, kad prireikus kirsti mišką būtų siūloma ne tik kompensuoti jo iškirtimo išlaidas, bet ir papildomai įveisti tokio paties ploto mišką kitoje teritorijoje.
„Investuok Lietuvoje“ pateiktais 2024 m. duomenimis, šalies laisvosiose ekonominėse zonose veikė 113 įmonių, jose dirbo apie 11 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei pusė jų dirbo užsienio kapitalo įmonėse, o 89 proc. – gamybos sektoriuje.
G. Pauliukevičienės teigimu, vidutinis darbo užmokestis LEZ įmonėse buvo 12 proc. didesnis nei apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis.
Naujausius, 2025 m. LEZ veiklos duomenis „Investuok Lietuvoje“ planuoja pristatyti lapkritį.
Naujausi komentarai