Dar vasario mėnesį, atlikdama reguliarią paviršinių nuotekų kontrolę Vilniaus oro uosto teritorijoje, „Grinda“ pastebėjo netipinę nuotekų spalvą ir putas, specifinį kvapą, todėl buvo paimti mėginiai. Nepriklausomi laboratoriniai tyrimai parodė, kad taršos lygis daugiau nei 400 kartų viršijo normas, reglamentuotas teisės aktuose, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Remiantis laboratorijų duomenimis ir įstatymine formule, apskaičiuota bauda už viršytą taršą – 1,58 mln. eurų. Toks baudos dydis nustatytas pagal taršos duomenis nuo pirmo taršos mėginio, paimto vasario 5 d., iki pirmo švaraus mėginio, užfiksuoto balandžio 8 d.

„Nedelsiant informavome Lietuvos oro uostus apie pažeidimus, pateikėme visus nepriklausomų laboratorijų tyrimų duomenis ir įpareigojome nedelsiant stabdyti taršą. Nors Lietuvos oro uostai konstruktyviai bendradarbiavo ir tarša Vilniaus oro uoste buvo sustabdyta balandžio 8 dieną, iki šiol gautos baudos oro uostai nėra sumokėję“, – pranešime sakė „Grindos“ Teisės ir viešųjų pirkimų grupės vadovė Ana Krukonė.

Metų pradžioje įmonė „Grinda“ pradėjo taikyti griežtas priemones, atlikdama dar daugiau lietaus nuotekų vandens tyrimų – taip siekdama saugoti Nerį, kad ji būtų švari ir gyvybinga. Nustačiusi taršą bendrovė ne tik įpareigoja teršėjus ją stabdyti, bet ir atlyginti žalą.

„Šiuo atveju taršos rodikliai buvo ypatingai dideli, o „Grinda“, kaip nuotekų tvarkytoja-tarpininkė, už šią taršą turės atlyginti aplinkosaugos institucijoms. Nors „Grinda“ visada teikia pirmenybę dialogui ir bendradarbiavimui sprendžiant problemas, per nustatytą terminą nesulaukėme baudos apmokėjimo iš Lietuvos oro uostų ir esame priversti situaciją spręsti teisiniu keliu“, – aiškino A. Krukonė.

Anot jos, baudos mokestis turi padengti „Grindos“ mokamą taršos mokestį aplinkosaugos institucijoms, kuris dažnai yra net didesnis nei bauda, pritaikyta teršėjui, nes skaičiuojamas skirtingai. Taip pat atgrasyti teršėją nuo tolimesnės taršos, kad būtų imtasi reikiamų priemonių taršos kontrolei užtikrinti.

„Lietuvos oro uostams neapmokėjus baudos, ši finansinė našta nugultų ant Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ ir netiesiogiai ant vilniečių pečių, kas tikrai nebūtų teisinga“, – teigė A. Krukonė.

Ji pažymėjo, kad „Grinda“ yra pasiryžusi saugoti miesto aplinką ir užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų. Būtent tam valstybėje sukurtas ir dabar bendrovės pritaikytas baudos mechanizmas.

„Grinda“ Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų tvarkytoja yra nuo 2014 metų. Bendrovė sistemingai vykdo išleistuvų kontrolę ir taršos monitoringą. Išleidžiamų nuotekų kokybė vertinama nuolat, imant mėginius iš išleistuvų ir tiriant vandens kokybę. Tai leidžia ne tik tinkamai sutvarkyti paviršines lietaus nuotekas, bet ir apsaugoti aplinką.