Anot ministro, rengiama įmonės veiklos strategija, kuri pasakytų, į ką pirmiausia reikėtų investuoti norint atnaujinti žirgyną.

„Turime mūsų pavaldžioje įmonėje pinigų rezervą apie 700 tūkst. eurų, kuriuos sutarus su finansų ministru galėtume investuoti į žirgyno infrastruktūrą, rūbines pirmiausia, kad galėtų atvykti žmonės, moksleiviai, kurie nori pasinaudoti žirgyno paslaugomis“, – Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį sakė ministras.

„Taip pat rengiam strategiją, ko pirmiausia reikia žirgynui ir į ką pirmiausia investuoti“, – pridūrė I. Hofmanas.

Anksčiau jis yra sakęs, kad norint išsaugoti žirgyną Vyriausybės žadama prašyti apie 2 mln. eurų.

„Ieškosime tų pinigų, (...) 2 mln. eurų, neaišku ar tiek reiks, kad atnaujinti žirgyną ir pagerinti jo būklę, nes turtas yra nugyventas“, – Seime sakė I. Hofmanas.

Jis taip pat užsiminė, kad naują žirgyno valdybą ir vadovą tikimasi išrinkti birželio mėnesį.

Lietuvos žirgynui nuo balandžio 30 dienos laikinai vadovauja Gerda Žibūdaitė, iki tol dirbusi žirgyno direktoriaus pavaduotoja, rodo Registrų centro duomenys.

Nuolatinio direktoriaus Lietuvos žirgynas neturi nuo vasario 19 dienos, kai iš pareigų pasitraukė Felicija Kelmickaitė. Į jos vietą laikinai buvo paskirtas direktorės pavaduotojas Saulius Tarasauskas.

Ieškosime tų pinigų, (...) 2 mln. eurų, neaišku ar tiek reiks, kad atnaujinti žirgyną ir pagerinti jo būklę, nes turtas yra nugyventas.

F. Kelmickaitė paliko postą savo noru, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vasario pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, buvusią vadovę įtariant korupcija.

Generalinė prokuratūra BNS informavo, jog kreipimasis buvo persiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri kovo 3 dieną atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„STT nutarimą patvirtino Generalinės prokuratūros prokuroras. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskųstas nebuvo“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Gegužės pradžioje Lietuvos žirgyno akcininkai nusprendė, jog įstaigoje turi būti atliktas vidaus auditas bei pakeisti jos įstatai. Pagal juos ŽŪM kaip pagrindinė akcininkė galėtų kontroliuoti įmonę pereinamuoju laikotarpiu, kol bus paskirta nauja valdyba ir išrinktas vadovas.

Pernai gruodį Lietuvos žirgynas pranešė uždarantis nuostolingą padalinį Riešėje, tačiau Riešės bendruomenė sausį kreipėsi į ministeriją su prašymu išsaugoti padalinį. Bendruomenė svarstė, ar žirgyno nuostolius galėjo lemti prastas valdymas, tačiau žirgyno valdyba teigė, jog pagrindinė problema yra nepakankamas finansavimas, o nuostolius lemia seni, nerenovuoti pastatai ir pasenusi technika.

ŽŪM valdo 89,6 proc. bendrovės akcijų.