JAU METAI, KAI „LIDL“ PIRKĖJAI NEBENAUDOJA VIENKARTINIŲ PLASTIKINIŲ PIRKINIŲ MAIŠELIŲ

Vasario 18-ąją sukako metai, kai „Lidl Lietuva“ pristatė plastiko mažinimo kampaniją „Banginio dydžio dėkui“ ir tapo pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų šalyje, visiškai atsisakiusių vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Šis veiksmas lėmė, kad prekybos tinklui per metus pavyko sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti daugiau nei 90 t.

„Lidl Lietuva“ nuo pat savo veiklos šalyje pradžios rodo atsakingą požiūrį į aplinkos tausojimą ir iki 2025-ųjų pabaigos planuoja savo prekės ženklų pakuotėms sumažinti plastiko kiekį 20 proc. bei siekia, kad visos tokios pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti.

Tvarūs žingsniai

Vienas iš pirmųjų „Lidl Lietuva“ plastiko tikslų buvo atsisakyti būtent vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių.

„Tačiau net ir šis vienas sprendimas sunaudojamo plastiko kiekį kasmet leis sumažinti daugiau kaip 90 t. Strategiją ir toliau nuosekliai vykdome, tad plastiko „Lidl“ tinkle lieka vis mažiau: pernai 20 proc. sumažinome vaisiams ir daržovėms skirtų plonųjų plastikinių maišelių svorį ir pristatėme jiems alternatyvą – daugkartinio naudojimo maišelius. Džiaugiamės, kad pirkėjai tokius pokyčius vertina teigiamai ir mielai renkasi aplinkai draugiškesnes alternatyvas“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė Rasa Didjurgytė.

Jau nuo pernykščio pavasario prekybos tinklo pirkėjai gali įsigyti daugkartinių maišelių, skirtų daržovėms, vaisiams ir biriems produktams, susidėti. Juos galima naudoti kaip alternatyvą ploniems vienkartiniams plastikiniams maišeliams.

Naujųjų daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms galima įsigyti visose „Lidl“ parduotuvėse. Tai sintetiniai, iš poliesterio pagaminti maišeliai, kurie gali būti skalbiami ir taip pat yra perdirbami.

Pradžių pradžia

Prieš atsisakant vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, „Lidl Lietuva“ 2019 m. vasarą iš prekybos išėmė vienkartinius plastikinius indus, įrankius ir šiaudelius bei pakeitė šiuos gaminius atitikmenimis iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų. Tų pačių metų rudenį „Lidl“ taip pat sumažino trylikos šviežios mėsos produktų pakuotes. Priklausomai nuo pakuotės, plastiko buvo sumažinta nuo 8 iki 47 proc. Pavyzdžiui, smulkintos kiaulienos mentės ir jautienos mėsos pakuotėje buvo sumažinta 47 proc. plastiko, o kiaulienos nugarinės be kaulo pakuotėje – 45 proc.

Visi „Lidl“ siūlomi šviežios mėsos produktai yra vakuuminėje arba modifikuotos atmosferos pakuotėje, kuri padeda užtikrinti produkto saugą iki suvartojimo, pailgina galiojimo laikotarpį nenaudojant papildomų konservantų ir taip padeda mažinti maisto švaistymą. „Lidl Lietuva“ pirkėjams ir toliau pristato panašių aplinkai draugiškų sprendimų.

Pasak „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovės, prekybos tinklas praėjusiais metais sumažino parduotuvėse siūlomo „Saguaro“ vandens (tiekiamo bendrovės „Druskininkų Rasa“) butelių gamybai sunaudojamo plastiko kiekį: „Vien dėl to kasmet sutaupome daugiau kaip 47 t plastiko. „Lidl“ prisiima atsakomybę už savo veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei, todėl keliame sau ambicingus tikslus ir kryptingai siekiame juos įgyvendinti.“

Rasa Didjurgytė: mes prisiimame atsakomybę dėl mūsų parduotuvėse siūlomų prekių poveikio gamtai, todėl mažais žingsniais stengiamės artėti prie didelių tikslų įgyvendinimo.

Ir buitinė chemija – draugiškiau

Plastiko mažinimas maisto produktų pakuotėmis neapsiriboja. Visose „Lidl“ parduotuvėse galima rasti ne tik natūralesnių, bet ir draugiškesnių aplinkai buitinės chemijos priemonių, nes dalis šių priemonių buteliukų yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko. Tai irgi tik vienas iš daugybės būdų, padedančių prekybos tinklui ir toliau įgyvendinti tarptautinės „Schwarz“ grupės strategiją „REset Plastic“, kurią vykdo ir „Lidl Lietuva“.

„Mes prisiimame atsakomybę dėl mūsų parduotuvėse siūlomų prekių poveikio gamtai, todėl mažais žingsniais stengiamės artėti prie didelių tikslų įgyvendinimo. Džiaugiamės, kad „Pure Home by W5“ buitinės chemijos priemonių pakuotės yra pagamintos tausojant išteklius, taip pat yra perdirbamos ir padeda šiuos pažadus vykdyti dar greičiau“, – pasakojo R. Didjurgytė.

Pasak jos, minėti pakuočių pokyčiai įgyvendinti įvairioms „Pure Home by W5“ asortimento prekėms, skirtoms vonioms, dušams, langams ir stiklams valyti, taip pat švarai virtuvėje palaikyti – indams plauti ir riebalams valyti.

„Nuolat siekiame savo klientams pasiūlyti nepriekaištingos kokybės gaminių, kuriuos saugiai naudoti galėtų visa šeima, o kartu jie būtų ir tvarūs. Dėl to „Pure Home by W5“ buitinės chemijos priemonių sudėtyje nerasite dirbtinių dažiklių, iki 98 proc. „Pure Home by W5“ asortimento prekių ingredientų yra lengvai suyrantys, natūralios kilmės ir neteršiantys aplinkos“, – atkreipė dėmesį „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė.

Tvaru: „Lidl“ kartu su partneriais iki 2025-ųjų pabaigos planuoja 20 proc. sumažinti plastikinių pakuočių skaičių privačių prekės ženklų produktams ir siekia, kad visos tokios pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti.  „Lidl“ nuotr.

Be mikroplastiko

R. Didjurgytė pasakojo, kad prekybos tinklas „Lidl“ imasi vis naujų tvarumo tikslų. Vienas jų – mikroplastiko atsisakymas kosmetikos ir kūno priežiūros asortimente. „Mikroplastikas yra suprantamas kaip mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, kurios gali būti sąmoningai dedamos į kosmetikos ir asmens higienos priemones, siekiant suteikti joms tam tikrų savybių, o kitos susidaro naudojant plastikinius, sintetinius gaminius, pavyzdžiui, kasdien dėvintis padangoms, kaskart skalbiant sintetinius audinius ar tiesiog skylant plastiko atliekoms, esančioms gamtoje“, – teigė ji.

Anot R. Didjurgytės, nors tarša mikroplastiku iš kosmetikos prekių yra palyginti nedidelė, prekybos tinklas užsibrėžė tikslą iki šių metų pabaigos pakeisti „Lidl“ privačių prekės ženklų kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių formules, panaikinant pridėtinį mikroplastiką ir taip mažinant jo patekimą į aplinką, vandenynus ir organizmus.

„Be to, siekdami, kad mūsų pirkėjai matytų produktus, kurie savo sudėtyje neturės mikroplastiko, šiuos gaminius imame žymėti specialiais ženklais „Sudėtyje nėra mikroplastiko“ („Formulation without microplastics“), taip dar labiau padidindami skaidrumą vartotojams“, – sako Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė.

Ateities vizija

Kaip teigia Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė, plastikams gaminti pasaulyje sunaudojama 8–10 proc. visos mūsų planetoje išgaunamos naftos. Vieni iš populiariausių plastiko produktų – pirkinių maišeliai, kurių kas sekundę pasaulyje sunaudojama apie 160 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2017 m. kiekvienas mūsų šalies gyventojas vidutiniškai sunaudojo 260 plastikinių pirkinių maišelių, per metus šalies gyventojų sunaudojamais maišeliais būtų galima padengti visą valstybės plotą.

„Dar prieš kelerius metus plastikinis maišelis buvo vienas populiariausių lietuvių pirkinių po loterijos bilieto. Blogiausia, kad dauguma maišelių yra panaudojami vos kartą, tik 1 proc. jų perdirbama, tad galima teigti, kad plastikiniai maišeliai yra viena dažniausių komunalinių atliekų šalyje“, – pasakodama apie plastikinių gaminių žalą, akcentavo I. Budraitė.

Pasak Žaliosios politikos instituto ekspertės, gali būti, kad birius produktus parduotuvėse ateityje dėsime į daugiausia iš smėlio gaminamus ir užsienyje jau populiarius silikoninius maišelius. Jie puikiai tinka sandėliuoti produktams šaldytuve, yra skirtingų spalvų, todėl lengva rūšiuoti maistą, juose įdėtą maistą galima šaldyti, šildyti mikrobangų krosnelėje, plauti indaplovėje.

Vis daugiau alternatyvų sukuriama ir vienkartiniams plastikiniams indams bei įrankiams pakeisti. Rinkoje jau įprasti ir paplitę mediniai, yra net valgomų vienkartinių įrankių. Jie gaminami iš įvairių augalinių pluoštų, pavyzdžiui, kviečių sėlenų, grybienos, akmens popieriaus, palmių ar bananų lapų, bambukų.

„Bėgant laikui vienkartinės pakuotės bus visiškai išstumtas iš prekybos – anksčiau ar vėliau tai turi įvykti, tačiau pradėti reikia nuo visuomenės sąmoningumo ugdymo, o tam, kad būtų pasiekta reikšmingų pokyčių, turime pasiūlyti vartotojui prieinamą ir patogią alternatyvą“, – mano I.Budraitė.