Sprendimas priimtas abiejų šalių prašymu joms praėjusią savaitę pasirašius taikos susitarimą, pranešė Energetikos ministerija.

„Šis sprendimas žymi dar vieną svarbų žingsnį įgyvendinant anksčiau tarp šalių pasirašytą taikos susitarimą“, – rašoma pranešime.

Tačiau teisme lieka ieškinio dalis koncernui „Icor“, jos akcininkams Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui, taip pat buvusiam Vilniaus merui, Seimo nariui Artūrui Zuokui.

„Patikslinus ieškinio reikalavimą valstybė iš jų reikalauja atlyginti daugiau nei 50 mln. eurų dydžio žalą“, – teigia ministerija.   

Vilniaus apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. Kai kurie teisininkai neabejoja, kad „Icor“, A. Janukonis, L. Samuolis ir A. Zuokas skųs sprendimą taip siekdami išspręsti ginčą jiems naudinga linkme.    

BNS trečiadienį rašė, jog abi ginčo šalys bendrame pareiškime teismui antradienį nurodė, kad ministerija atsisako reikalavimų atsakovėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ ir prašo jų atžvilgiu nutraukti bylą.

Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“  įmonėmis Lietuvoje.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisako savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiima dalį 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme.

Taikos sutartis neapima „Icor“, A. Janukonio, L. Samuolio ir A. Zuoko, – ministerijos ieškinys jiems lieka Vilniaus apygardos teisme.

Ministras Žygimantas Vaičiūnas interviu BNS šią savaitę neatmetė, jog taikos sutartys, jei jos būtų naudingos Lietuvai, galėtų būti sudarytos ir su „Icor“ bei minėtais fiziniais asmenimis.  

ICSID arbitražas, nagrinėjantis „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę, kur Prancūzijos įmonė reikalavo 102 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį, taip pat gavo pranešimą apie sudarytą taikos sutartį, bet galutinai byla jame bus baigta, kai įsiteisės Lietuvos teismo sprendimas dėl reikalavimų „Veoliai“ ir jos įmonėms atsisakymo.

BNS rašė, jog 2020 metų liepą Vilniaus teismui pateiktą valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo teismas iš esmės pradėjo nagrinėti gegužę. Jo posėdžiai buvo numatyti iki metų pabaigos.

Valstybės advokatai gegužę teigė, jog „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms, neteisėtai pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams, taip pat Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių.

Tuo metu „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalavo  102 mln. eurų žalos atlyginimo.