„Skaičiuojame, kad iš 3 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai gavo į savo sąskaitas balandžio mėnesį, jie jau išleido pusę milijardo“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, tikėtina, kad kasdieniam vartojimui žmonės išleis apie 30 proc. atsiimtų lėšų, pusę jų taupys indėliuose arba investuos, o už likusį penktadalį padengs paskolas arba pirks nekilnojamąjį turtą (NT).
„Išlieka ta prognozė, kad pinigai bus panaudoti pagal 50/30/20 taisyklę: apie 50 proc. nebus išleisti vartojimui, o arba liks sąskaitose, arba grynaisiais, arba bus investuoti tiesiogiai į vertybinius popierius, trečios pakopos pensijų fondus ar į NT per pensijų fondus“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Apie 30 proc. gyventojai išleis vartojimui, (...) 20 proc. likusios dalies bus skirta skolų grąžinimui“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, fiksuotas „vartojimo klyksmas“ balandį buvo didesnis nei prognozuota, o daugiausiai išlaidavo mažiausias pajamas gaunantys žmonės.
„Maždaug du trečdaliai gyventojų, kurie sustabdė kaupimą antros pakopos pensijų fonduose, uždirba mažiau negu vidutinį atlyginimą. Tai rodo jų norą kuo greičiau padidinti savo vartojimo galimybes“, – teigė N. Mačiulis.
„Swedbank“ duomenimis, balandį fiksuotas mados prekių, baldų, buitinės technikos, transporto priemonių, sveikatos paslaugų ir vaistų išlaidų augimas. Be to, kai kurie žmonės jau pradėjo grąžinti tiek vartojimo, tiek būsto paskolas: „Pasinaudojo proga susimažinti skolas.“
Banko ekonomistas teigė, kad investicijų į NT augimo balandį dar nepastebėta, o didelio sandorių šuolio būstui pastaraisiais metais itin pabrangus šiemet ir nesitikima.
BNS rašė, kad pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, tuo metu liko kaupti apie 860 tūkst.
Visiškai ar iš dalies pasitraukusiems žmonėms pervesta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai