Jo teigimu, tai siūlo ir už susisiekimą, transportą bei infrastruktūrą atsakingi Bendrijos ministrai. 

„Mes suprantame, kad šio periodo (2021–2027 metų – BNS) finansavimas baigėsi, mes žinome, kad sekančio periodo finansavimas neateis taip greitai, tai mes siūlome ieškoti lanksčių schemų ir lanksčių sistemų. Pavyzdžiui, galvojame apie tai, kad galėtume skolintis su garantija, kad iš sekančio finansavimo tai būtų galima jau grąžinti“, – žurnalistams Šiauliuose penktadienį sakė E. Sabutis.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė su Latvijos ir Estijos kolegomis sutaręs ieškoti alternatyvių projekto finansavimo šaltinių, taip pat pertvarkyti bendrą projektą koordinuojančią įmonę „RB Rail“.

„Šiandien yra sutarta trijų ministrų pirmininkų Lietuvos, Latvijos ir Estijos lygyje pertvarkyti ir valdymo bendrovę, spartinti įgyvendinimą ir pradėti kalbėti apie galimus alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu tam tikros finansavimo dalies trūktų iš naujosios Europos finansinės perspektyvos“, – žurnalistams Šiauliuose sakė G. Paluckas.

Premjero teigimu, šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. eurų: „Tokie pinigai nesimėto net Europos Sąjungos koridoriuose“.

„Tikrai tai bus labai rimtas iššūkis surasti reikalingą finansavimą. (...) Tam tikri žingsniai daromi paskubinti projekto įgyvendinimą, nes jeigu nematys Europos Komisija progreso, ypač jo trūksta Latvijoje, kai yra pastatytos stotys, o nėra vėžės, nėra bėgių, tai erzina ir Briuselį, tikėtis palankaus sprendimo dėl finansavimo bus labai sunku“, – teigė G. Paluckas.

Vasarį susitikę Lietuvos ir Latvijos premjerai pareiškė, kad projekto koordinavimą būtina stiprinti politiniu lygiu.

Tikrai tai bus labai rimtas iššūkis surasti reikalingą finansavimą.

Gali tekti grąžinti dalį lėšų

Susisiekimo ministras E. Sabutis sako, kad kai iš dalies koreguojant projektą galima išleisti „šimtais kartų“ mažiau pinigų nei buvo numatyta anksčiau.

„Pavyzdžiui, nuvažiavus į Kauno stotį ar prie hidroelektrinės mes matome, kad kai kuriuose vietose minimaliai koreguojant projektą mes galime sutaupyti netgi šimtais kartų daugiau pinigų negu buvo numatyta pradiniame projekte“, – kalbėjo E. Sabutis.

„Šita vėžė turi veikti dėl karinio mobilumo ir nacionalinio saugumo klausimų. Kad tai įvyktų, tam nereikia didžiulių stočių, milžiniškų išlaidų, tam reikia įvertinti, ką turime šiandien ir ką galime padaryti“, – pridūrė jis.

Praėjusios kadencijos Susisiekimo ministerijos atstovams teigus, kad pagrindinė projekto problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai, E. Sabutis neatmetė, kad dalį projekto lėšų vis dėlto gali tekti grąžinti: „Gali būti, kad kai kuriuos pinigus netgi teks ir grąžinti, bet to nereikia bijoti. Bet žiūrint į perspektyvą norisi, kad to nebūtų“.

Ministro teigimu, 2030 metais Lietuvoje įmanoma užbaigti projektą, tačiau jis negalėjo atsakyti, ar jau 2028 metais pavyks sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes.

Sausio pabaigoje bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ „Rail Baltica“ statyboms paprašė dar 325 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.

Vasarį „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ pranešė, kad siekiant paspartinti vėžės tiesimo Lietuvoje darbus ji perima dalį darbų iš „RB Rail“.

Baltijos šalių auditoriai pernai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.

Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.